Ką daryti, jei nuolat skauda galvą

Galvos skausmai yra viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduria suaugusieji. Net iki trijų iš keturių žmonių tam tikru gyvenimo etapu patiria bent vieną galvos skausmo epizodą, o daliai šie skausmai tampa lėtine kasdienybe. Nuolatiniai arba besikartojantys galvos skausmai ne tik vargina fiziškai – jie gali paveikti darbingumą, socialinį gyvenimą ir psichologinę sveikatą.

Priežastys

Nuolatinio galvos skausmo mechanizmas dar nėra visiškai ištirtas, tačiau tyrimai leidžia įtarti, kad šią būklę lemia nervinių ląstelių, esančių smegenų kamiene ar žievėje, jautrumo padidėjimas. Dažnai ypatingas vaidmuo tenka trišakiam nervui, kuris perduoda skausmo, lytėjimo ir temperatūros pojūčius galvos srityje.

Be pirminių neurologinių sutrikimų, galvos skausmus gali sukelti ir kitos ligos ar būklės: smegenų uždegimas, įvairios infekcijos, traumos. Tokiu atveju jie vadinami antriniais galvos skausmais. Vis dėlto, rimtos priežastys pasitaiko retai.

Kai kurios priežastys, galinčios paskatinti nuolatinius galvos skausmus:

• Emocinis stresas
• Per didelis kofeino vartojimas arba staigus jo nutraukimas
• Vaistų nuo skausmo vartojimas dideliais kiekiais (vadinamieji vaistų sukeliami galvos skausmai)
• Netinkamas miego režimas, nemiga ar miego apnėja
• Nutukimas

Pastebėta, kad didesnis kūno masės indeksas gali būti siejamas su dažnesniais galvos skausmais, tačiau tokio ryšio priežastys iki galo aiškios. Vargstantys nuo nutukimo dažnai kenčia ir nuo uždegiminių procesų, kurie gali padidinti skausmo tikimybę.

Galvos skausmų rūšys

Galvos skausmus galima skirstyti į pirminius ir antrinius. Pirminiai – tai tokie, kur galvos skausmas yra pagrindinė problema, o antriniai reiškia, kad skausmas atsirado dėl kitos sveikatos būklės.

Dažniausias – įtampos tipo galvos skausmas

Įtampos pobūdžio galvos skausmas jaučiamas kaip spaudimas ar veržimas abiejose galvos pusėse. Šio tipo skausmas nėra stiprus ir dažniausiai neblogėja fizinio aktyvumo metu. Jis dažniau pasitaiko moterims ir apima apie 4% suaugusiųjų.

Migrena – dažnas negalavimas

Migrenos atvejais skausmas dažniausiai būna pulsuojantis, apima vieną galvos pusę, gali būti stiprus. Migreną lydi jautrumas šviesai, garsams, pykinimas, vėmimas, gali pasireikšti regos sutrikimai (aurų pavidalu). Užsitęsus migrenai arba jei ji kartojasi dažniau nei 15 kartų per mėnesį, diagnozuojama lėtinė migrena. Dažnos migrenos dažniau vargina moteris.

Migreną gali išprovokuoti:

• Stresas ir nerimas
• Miego trūkumas
• Ryški šviesa, mirgėjimas
• Hormoniniai pokyčiai
• Tam tikri produktai, alkoholis
• Per didelis fizinis aktyvumas
• Oro permainos

Kitos retesnės formos

Hemicrania continua – viena retesnių pirminių galvos skausmo formų, pasireiškianti nuolatiniu, vienpusiu, vidutinio stiprumo skausmu, kuriam būdingi paūmėjimo priepuoliai, dažnai su akies, nosies ar vokų simptomais.

Naujas kasdienis nuolatinis galvos skausmas (NDPH) – retas sutrikimas, pasižymintis skausmo atsiradimu, kuris tampa kasdieniu ir dažnai nuolatiniu. Simptomai panašūs į migrenos ar įtampos galvos skausmus: aštrus, duriantis ar pulsuojantis skausmas, pykinimas, jautrumas šviesai ir garsui.

Antriniai galvos skausmai dažniausiai susiję su kitomis ligomis – galvos ar kraujagyslių uždegimais, nervų pažeidimais, smarkiu kraujospūdžio padidėjimu, ūmiomis infekcijomis.

Gydymo principai

Nuolatinių galvos skausmų gydymas priklauso nuo priežasties. Kartais būtina išspręsti pagrindinę sveikatos problemą. Tačiau dažniausiai gydytojai taiko kompleksinius sprendimus – vaistus, gyvenimo būdo korekciją, psichoterapines ar kitas intervencijas.

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas ar naproksenas), kai kuriais atvejais – stipresni receptiniai vaistai
• Triptanai ir ergotaminai – dažniau skiriami migrenai gydyti
• Profilaktinės priemonės: tricikliai antidepresantai, kai kurie priešepilepsiniai vaistai, beta adrenoblokatoriai, tam tikrais atvejais – monokloniniai antikūnai ar botulino toksino injekcijos

Svarbu atsiminti, kad per dažnas greito veikimo vaistų vartojimas gali sukelti vadinamuosius vaistų sukeltus galvos skausmus – tuomet prireikia keisti gydymo planą.

Pagalba gyvenimo būdu

• Reguliari fizinė veikla padeda gerinti miego kokybę ir šalinti lėtinio skausmo simptomus
• Subalansuota mityba ir pastovus valgymo režimas mažina polinkį į galvos skausmus
• Streso valdymas – meditacija, joga, kvėpavimo pratimai, relaksacija padeda sumažinti skausmo epizodų dažnį
• Pakankamas ir kokybiškas miegas – visada eiti miegoti bei keltis tuo pačiu laiku, suaugusiam žmogui rekomenduojama miegoti 7–8 val.
• Migreną provokuojančių veiksnių (maisto ar gėrimų, stresinių situacijų) stebėjimas ir vengimas

Nauda gali būti ir taikant papildomas priemones: akupunktūrą, riboflavino, magnio ar kofermento Q10 vartojimą.

Psichologinė pagalba

Galvos skausmus dažnai lydi emociniai sunkumai. Kognityvinė elgesio terapija, relaksacijos technikos, biofeedback metodai gali padėti sumažinti įtampą ir lengviau susidoroti su lėtiniu skausmu.

Neuromoduliacinės technologijos

• Elektrinė trigemininio nervo stimuliacija – nešiojamas prietaisas siunčia impulsus, malšinančius skausmą.
• Vienpulsė transkranijinė magnetinė stimuliacija – specialūs įtaisai siunčia magnetinius signalus į galvos sritį.
• Vagusinio nervo stimuliacija – gali būti taikoma sudėtingais migrenos ar klasterinių galvos skausmų atvejais.
• Pakaušio nervų stimuliacija – elektrodų pagalba siunčiami impulsai per odą ar implantuotais įtaisais.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma galvos skausmų nekelia grėsmės gyvybei, yra situacijų, kai reikalinga skubi gydytojo pagalba:

• Netikėtai atsiradęs labai stiprus „smūgio“ pobūdžio skausmas
• Skausmas stiprėja keičiant kūno padėtį
• Skausmas kyla fizinio krūvio, kosulio ar čiaudulio metu
• Netenkama sąmonės
• Keičiasi įprastas galvos skausmo pobūdis ar dažnis
• Atsiranda silpnumas, nejautrumas, sunku kalbėti ar vaikščioti
• Galvos skausmus lydi didelis karščiavimas, šaltkrėtis, naktinis prakaitavimas, greitas svorio kritimas, atminties pablogėjimas

Trumpa apžvalga

Nuolatiniai galvos skausmai – ar tai būtų įtampos tipo skausmas, migrena, hemicrania continua, naujai pasireiškęs kasdienis skausmas ar antriniai galvos skausmai – gali turėti daugybę priežasčių. Prie jų atsiradimo prisideda stresas, miego stoka, antsvoris, per didelis vaistų bei kofeino vartojimas, kitos sveikatos problemos.

Kiekvieno žmogaus gydymo kelias – individualus. Jei galvos skausmai trukdo kasdienybei ar kelia nerimą, verta pasitarti su gydytoju. Kombinuojant medikamentus, koreguojant gyvenimo būdą ir naudojant pagalbines priemones dažnai pavyksta pasiekti palengvėjimą net ir turint lėtinių galvos skausmų.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kodėl kiekvieną rytą atsikeliu su galvos skausmu?

Nuolat pasikartojantys rytiniai galvos skausmai gali būti susiję su migrena, kitais lėtiniais galvos skausmais, nepastoviu miego ritmu, miego apnėja ar dantų griežimu naktį.

Kodėl galvos skausmas stiprėja, kai atsigulu?

Jei galvos skausmas tampa stipresnis gulint, priežastys gali būti rimtos – didelis galvos smegenų skysčio slėgis, skysčio nutekėjimas, žandikaulio ančių uždegimas ar smegenų navikai. Tokiais atvejais būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.