Ką daryti susirgus COVID-19: išsamus simptomų vadovas

Atvėsus orams ir žmonėms vis dažniau susitinkant uždarose patalpose ar vėl grįžtant į darbus ir mokyklas, COVID atvejų skaičius pradeda augti.

Kaip elgtis pajutus COVID simptomus

Net jei jaučiatės tik šiek tiek prastai, svarbu pasitikrinti dėl COVID – net ir lengva infekcija gali būti pavojinga aplinkiniams. Pagrindinis testavimo tikslas – apsaugoti kitus, ypač jautrias grupes, nuo užsikrėtimo. Patvirtinus COVID diagnozę, ne tik susidarysite aiškesnį vaizdą apie savo sveikatą, bet ir iš karto galėsite pradėti tinkamą gydymą bei imtis atsargumo priemonių.

Dažniausi lengvos COVID eigos simptomai

Daugumai žmonių COVID dažniausiai pasireiškia tokiomis būklėmis kaip kūno skausmai, nosies užgulimas, kosulys, didelis nuovargis, karščiavimas, galvos skausmas ar gerklės perštėjimas. Su šiais simptomais daugelis yra susidūrę ir anksčiau, sergant kitais peršalimo virusais. Nors paprastai lengvos eigos COVID galima gydytis namuose, vyresniems ir lėtinių ligų turintiems asmenims reiktų būti itin budriems.

Pastebėjus simptomus, pravartu apie tai informuoti savo šeimos gydytoją ir aptarti tolimesnį gydymo planą. Gydymo pasirinkimas priklausys nuo jūsų sveikatos būklės, vartojamų vaistų bei simptomų stiprumo.

Gerklės skausmas: raminantys būdai

Jei pagrindinis varginantis simptomas – skaudanti gerklė, pabandykite gerti šiltų žolelių arbatų su medumi. Šiluma ir medus gali padėti sumažinti dirginimą. Jei to nepakanka, ieškokite vaistinėje purškalo ar pastilių su mentoliu arba benzokainu – šios medžiagos suteiks vietinį skausmo malšinimą. Taip pat padeda burnos skalavimas sūriu vandeniu ar ramunėlių arbata kambario temperatūroje.

Kaip palengvinti kosulį

Kosulys – vienas iš labiausiai užsitęsiančių simptomų po viruso infekcijos. Jei vargina sausas kosulys, namuose naudokite oro drėkintuvą: drėgnesnis oras gali sumažinti gleivinių sausumą. Be to, galima vartoti kosulio sirupus arba pastiles su dekstrometorfanu – jie padeda slopinti kosulį.

Nosies užgulimo mažinimas

COVID metu dažnas nosies užgulimas, dažnai pasireiškiantis trečią-penktą susirgimo dieną. Simptomus veiksmingai mažina nosies purškalai su flutikazonu ar kitos priemonės nuo užgultos nosies, pavyzdžiui, tabletės nuo slogos ir galvos skausmo, kurios kartu veikia ir uždegimą. Itin svarbu nepiktnaudžiauti stipriais nosies purškalais – juos naudokite ne ilgiau nei tris dienas iš eilės.

Norint palengvinti nosies užgulimą, taip pat verta išbandyti druskos tirpalą purškiant į nosį, naudoti neti puodelį arba įkvėpti šilto garo duše. Kartais padėti gali ir imbiero arbata, kuri ne tik šildo, bet ir gali lengvinti kvėpavimą.

Kaip kontroliuoti karščiavimą

Pakilus temperatūrai, malšinti ją galima paracetamoliu ar ibuprofenu. Karščiavimas dažnai pasireiškia ne tik temperatūros pakilimu, bet ir bendru silpnumu, šaltkrėčiu, raumenų skausmais. Būtinai laikykitės dozavimo rekomendacijų, nurodytų ant vaistų pakuotės. Jei temperatūra nemažėja keletą dienų, būtina apie tai pranešti gydytojui.

Norint greičiau atsigauti po karščiavimo, svarbu pakankamai ilsėtis, gerti daug skysčių ir valgyti subalansuotai. Skysčių trūkumas gali sustiprinti nuovargį.

Infekcijos metu organizmas netenka daug skysčių, todėl nuolat rūpinkitės tinkamu jų kiekiu. Pakankamas šlapimo skaidrumas yra geras požymis, kad esate gerai hidratuotas.

Galvos ir raumenų skausmas: pagalba namuose

Galvos skausmas dažnai susijęs su nosies užgulimu ar kitais peršalimo požymiais. Tam tinka įprasti vaistai nuo skausmo, tokie kaip ibuprofenas ar paracetamolis. Taip pat padės poilsis tamsiame, ramiame kambaryje bei pakankamas skysčių suvartojimas.

Nuo kūno skausmų padeda tie patys vaistai kaip ir nuo karščiavimo ar galvos skausmo. Galima išbandyti ir šilumos terapiją – šiltos vonios ar šildančius kompresus.

Naudingi produktai simptomams palengvinti namuose

• Paracetamolis arba ibuprofenas
• Kosulio sirupas su dekstrometorfanu
• Nosies purškalai (flutikazonas ar oksimetazolinas)
• Gerklės pastilės ar purškalai su mentoliu arba benzokainu
• Šildymo pagalvėlė
• Žolelių arbata ir medus
• Oro drėkintuvas
• Neti puodelis

Kada būtina kreiptis į gydytoją

Nors dauguma žmonių gali pasveikti nuo COVID namuose, kai kuriems asmenims būtina kreiptis į gydymo įstaigą. Didesnė komplikacijų rizika išlieka vyresniems nei 65 metų asmenims ir tiems, kurie turi gretutinių ligų arba yra neskiepyti.

Didelė rizika sunkiai sirgti COVID būdinga žmonėms, sergantiems šiomis ligomis:

• Lėtinės kepenų, inkstų ar plaučių ligos
• Širdies nepakankamumas ar išeminė širdies liga
• 1 ar 2 tipo cukrinis diabetas
• Sutrikusi imuninės sistemos veikla
• Vėžys (ypač taikant imuninę sistemą slopinančius gydymus)

Priklausantiems rizikos grupėms ar neskiepytiems žmonėms ypač svarbu stebėti savo sveikatą.

Jei staiga pasunkėja savijauta, atsiranda dusulys, pagreitėjęs kvėpavimas ar stiprus krūtinės skausmas, nedelskite informuoti gydytojo. Įspėjamieji požymiai, kuriuos būtina žinoti: sumišimas, stiprus nuovargis ar mieguistumas, nuolatinė aukšta temperatūra, kuri nereaguoja į vaistus, stiprus dehidratavimas ar melsvas lūpų ar veido atspalvis – šie simptomai gali rodyti rimtą deguonies trūkumą ir būtinybę skubiai kreiptis į gydymo įstaigą.

Kai simptomai lengvi, dažniausiai galite apsieiti gydymu namuose. Skiepai nuo COVID gali ženkliai sumažinti sunkaus susirgimo riziką.