Ką reiškia heteronormatyvumas?

Heteronormatyvumas – tai požiūris, grįstas dvinare lyties sistema, kuri žiūri į heteroseksualumą kaip į vienintelę natūralią ir priimtiną seksualinę orientaciją. Tokie įsitikinimai neatsižvelgia į tai, kad žmonių lytinė tapatybė ir jų traukos spektras yra žymiai įvairesni ir sudėtingesni.

Pavyzdžiai, kaip pasireiškia heteronormatyvumas

Labai dažnas heteronormatyvumo pavyzdys yra įsitikinimas, kad visos kitokios nei heteroseksualios orientacijos ar tapatybės yra tik laikinas „etapas“ ar išsigalvojimas. Toks mąstymas sumenkina tų žmonių, kurių orientacija ar lytinė tapatybė nesutampa su visuomenės lūkesčiais, tapatybę ir gali jiems pakenkti tiek emociškai, tiek socialiai.

Apmaudu, bet dar vis gajus požiūris, kad visi žmonės yra heteroseksualūs – tai ištrina kitų orientacijų matomumą. Dėl to žmonės, kurie yra biseksualūs ar panseksualūs, dažnai nesulaukia pripažinimo ar susiduria su atstūmimu.

Heteronormatyvi aplinka atsispindi kasdienybėje – galima pastebėti, kai kūdikiams dar prieš gimimą priskiriamos tam tikros spalvos, žaislai ar drabužiai pagal jų priskirtą biologinę lytį. Tokia tvarka lyg ir numato, kaip vaikas turi elgtis: mergaitėms lėlės, berniukams – mašinėlės. Būna, kad tėvams neramu, jei jų vaiko pomėgiai neatitinka šitų nerašytų taisyklių.

Taip pat heteronormatyvūs įsitikinimai lemia klaidingas prielaidas apie šeimą ir tarpusavio santykius. Tikima, kad „normali“ šeima – tik iš heteroseksualių, cislyčių tėvų ir jų vaikų susidedanti branduolinė šeima. Tie, kurie renkasi kitokį kelią – nesituokia, neturi vaikų arba yra ne monogaminiai – dažnai laikomi „kitokiais“ ar net „nenormaliais“.

Kaip heteronormatyvumas veikia kasdienybę

Paplitęs mąstymas, jog normali lytinė sueitis – tik tada, kai moteris ir vyras užsiima vaginaliniu seksu. Tačiau toks požiūris klaidina ir neleidžia pripažinti įvairių seksualinių praktikų ar santykių, kurie nėra susiję su tradiciniu suvokimu.

Be to, heteronormatyvumas kursto transfobiją ir homofobiją. Šios nuostatos stiprina diskriminaciją ir išankstinius nusistatymus prieš žmones, kurių tapatybė ar orientacija skiriasi nuo heteroseksualių ar cislytės daugumos.

Naujausi tyrimai rodo, kad didelė dalis jaunimo nebenori identifikuotis kaip heteroseksualūs – tik maždaug pusė apklaustų Z kartos atstovų save taip apibūdina. Vis dėlto, nepaisant didėjančio atvirumo, LGBTQ jaunuoliai, ypač translyčiai ir nebinariniai, vis dar susiduria su didele rizika patirti depresiją ir kitus psichologinius sunkumus.

Būdai, kaip atsisakyti heteronormatyvių nuostatų

• Siekkime įtraukties. Nekelkime prielaidų dėl žmogaus lyties ar seksualinės orientacijos ir bendraudami vartokime neutralią kalbą. Prisistatydami nurodykime savo įvardžius ir skatinkime kitus jaustis saugiai darant tą patį.
• Palaikykime draugus bei šeimos narius iš LGBTQ bendruomenės, domėkimės, plėskime žinias – tai padeda suvokti tikrą įvairovę.
• Sukurkim saugią erdvę, kurioje artimi žmonės galėtų būti savimi be baimės ar vertinimo.

Kodėl svarbi įtrauktis ir pagarba skirtumams

Būti tiesiog heteroseksualiu nėra blogai, blogai tik tada, kai savo įsitikinimus primetame kitiems ar ribojame jų saviraišką. Visuomenėje, kur visi orientuoti į įvairovę ir atvirumą, žmonės jaučiasi drąsesni būti savimi ir kurti nuoširdžius santykius.

Priimkime, kad lytinė tapatybė yra spektras. Tikroji normalu – tai suprasti, kad kiekvienas žmogus ir jo pasirinkimai yra vienodai vertingi.