Ką reiškia padidėjęs cholesterolis?

Padidėjęs cholesterolis paprastai nesukelia jokių matomų simptomų, todėl apie šią būklę dažnai net nesusimąstoma. Vis dėlto aukštas kraujo cholesterolio lygis glaudžiai susijęs su didesne širdies smūgio, insulto, užsikimšusių kraujagyslių bei inkstų ligų rizika. Nekontroliuojamas cholesterolis gali turėti įtakos ir demencijos vystymuisi. Laimei, koreguojant mitybą, didinant fizinį aktyvumą ir prireikus vartojant vaistus, cholesterolio lygį galima sumažinti bei taip apsaugoti sveikatą.

Cholesterolis ir širdies ligos

Aukštesnis cholesterolio kiekis kraujyje – vienas pagrindinių rizikos veiksnių širdies ir kraujagyslių ligoms. Žmonės, kurių cholesterolio lygis viršija normą, dažniau serga širdies ligomis nei tie, kurių reikšmės yra normos ribose.

Tarkime, jei cholesterolio kiekis siekia apie 250 mg/dl, tikimybė susirgti išemine širdies liga išauga smarkiai, o pasiekus 300 mg/dl rizika tampa dar didesnė. Dėl šio veiksnio širdies ligų ir mirčių nuo širdies negalavimų pavojus tampa reikšmingai aktualesnis, palyginti su tais žmonėmis, kurių cholesterolio kiekis neviršija 200 mg/dl.

Cholesterolio rūšys ir jų poveikis

Cholesterolis savo prigimtimi – riebalinė, vaškinė medžiaga, judanti kraujagyslėmis. Organizme egzistuoja skirtingi jo tipai. Dažniausiai minimi yra didelio tankio lipoproteinai (DTL, arba „gerasis“ cholesterolis) ir mažo tankio lipoproteinai (MTL, arba „blogasis“ cholesterolis).

• MTL cholesterolis linkęs nusėsti ant kraujagyslių sienelių ir formuoti aterosklerozines plokšteles, kurios gali trukdyti kraujotakai bei sukelti krešulius.
• DTL cholesterolis, priešingai, veikia apsauginę funkciją – padeda išvalyti perteklinį cholesterolį ir sumažina širdies ligų grėsmę.

Dažniausiai, kai kalbama apie cholesterolio mažinimą, turimas omenyje būtent MTL lygio sumažinimas. Jei aterosklerozinė plokštelė plyšta vainikinėje arterijoje, kraujotaka gali staiga sustoti, sukeldama širdies smūgį.

Kuo pavojingas padidėjęs cholesterolis?

Suaugusiam žmogui cholesterolio norma laikoma 125–200 mg/dl. Palyginimui, pasiekus 250 mg/dl ribą, rizika patirti širdies ligas ima grėsmingai augti, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties.

Pastaraisiais metais mokslininkai išsiaiškino, kad cholesterolio dalelės skiriasi ne tik kiekiu, bet ir dydžiu. Pavyzdžiui, smulkios, tankios MTL dalelės daug labiau didina širdies ligų riziką nei didelės ir purus dalelės. Naujų tyrimų metu pastebėta, kad ir DTL dalelės skirstomos pagal dydį, o jų variacijos taip pat lemia skirtingą poveikį kraujagyslėms.

Šiuo metu cholesterolio dalelių dydis įprastoje praktikoje nėra vertinamas, nes ši informacija dažniausiai nepakeičia gydymo strategijos. Ateityje šios detalės gali įgyti daugiau svarbos, kai bus išaiškinta, kaip keisti dalelių savybes ir taip pagerinti sveikatą.

Cholesterolis ir insultai

Aterosklerozinės plokštelės ne visada susiformuoja širdies kraujagyslėse – jos gali užkimšti ir kaklo (miego) ar smegenų arterijas. Kai dalis plokštelės atitrūksta nuo sienelės, ji gali nukeliauti į smegenų kraujagysles ir užkimšti kraujo tekėjimą. Toks ūmus kraujotakos sutrikimas sukelia insultą.

Cholesterolis ir demencija

Vis daugiau įrodymų rodo, kad ilgalaikis didelis cholesterolio kiekis, ypač gausi gyvuliniais riebalais ir sočiaisiais riebalais dieta, gali neigiamai paveikti smegenis. Tokia mityba didina kraujagyslių pažeidimų riziką, skatina smulkių insultų atsiradimą ir gali prisidėti prie demencijos, įskaitant Alzheimerio ligą.

Kaip pasirūpinti cholesterolio kontrole?

Pagrindinė prevencijos priemonė – subalansuota mityba, kurioje ypač ribojami sotieji riebalai: sviestas, taukai, riebi mėsa. Būtent šie riebalai itin stipriai didina bendrojo cholesterolio kiekį ir lemia aukštą MTL lygį.

Pakeitus mitybos įpročius į sveikesnius, cholesterolį galima sumažinti iki rekomenduojamų normų arba bent jau gerokai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

Pokyčiai nebūtinai turi būti drastiški – galite pradėti nuo smulkių žingsnių ir palaipsniui įtvirtinti naujus įpročius. Štai keli patarimai, kurie padės keisti mitybą:

• Venkite kepto maisto, vietoj to rinkitės troškintus, keptus orkaitėje, virtus ar ant grilio patiekalus.
• Riebias, sunkias mėsos dalis keiskite žuvimi, paukštiena be odos ar liesais raudonos mėsos gabalais.
• Garnyrą sudarykite iš daržovių, ne iš mėsos ar makaronų.
• Vietoje sviesto, aliejaus ar grietinės naudokite žoleles ir prieskonius patiekalų skoniui paryškinti.
• Pernelyg riebalių turinčius desertus ir kepinius keiskite vaisiais, kurie tinka tiek užkandžiams, tiek desertams.

Aktyvumas – raktas į sėkmingą prevenciją

Reguliari mankšta – vienas efektyviausių būdų padidinti „gerojo“ cholesterolio (DTL) lygį. Tam tinka įvairūs judėjimo variantai: pasivaikščiojimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, aerobika ar žygiai gamtoje. Pirmiausia pabandykite skirtingas veiklas ir atraskite, kas jums labiausiai tinka. Vieni žmonės renkasi sportuoti namuose, kitiems labiau patinka sporto klubai. Svarbiausia – atrasti pratimų laiką ir formą, kuri taptų jūsų gyvenimo dalimi.

Vaistai cholesterolio mažinimui

Jei gyvenimo būdo pokyčiai neleidžia pakankamai sumažinti cholesterolio, dažnai skiriami specialūs vaistai. Dažniausiai naudojama grupė – statinai. Jie ne tik mažina cholesterolio kiekį, bet ir stiprina kraujagyslių sieneles, stabilizuoja aterosklerozines plokšteles, o pagal naujausius tyrimus – netgi apsaugo nuo insultų bei sumažina tam tikrų demencijos formų riziką.

Statinų vartojimą rekomenduojama pradėti įvertinus bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką, o ne vien tik cholesterolio kiekį. Gydymo nauda įrodyta daugybėje klinikinių tyrimų. Paskutiniais metais atsirado ir naujų vaistų grupių, galinčių reikšmingai pagerinti širdies sistemos būklę pacientams, kuriems statinai neefektyvūs arba netoleruojami.

Kad gydymas būtų sėkmingas, labai svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, informuoti apie savo vartojamus kitus preparatus ir tiksliai sekti paskirtą gydymo planą. Jei iškyla šalutinių pojūčių, būtina apie juos pranešti, kad būtų parinktas Jums tinkamiausias gydymas.