Kada karščiavimas per didelis?

0
7

Karščiavimas – dažnas sveikatos sutrikimas, dažniausiai rodantis, kad organizmas kovoja su infekcija. Dažniausiai temperatūra praeina savaime, tačiau kai kuriais atvejais būtina nedelsti ir kreiptis pagalbos.

Kada dėl karščiavimo būtina pasikonsultuoti su medikais?

Nors nedidelis temperatūros pakilimas paprastai nėra pavojingas ir dažnai išnyksta savaime, kai kurios situacijos reikalauja greitos reakcijos.

  • Kai suaugusiojo kūno temperatūra siekia 40 °C ar daugiau, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
  • Jei temperatūra pakyla iki 40,5 °C ar daugiau, reikia skubėti į artimiausią skubios pagalbos skyrių.
  • Asmenims vyresniems nei 65 metų ar turintiems nusilpusį imunitetą, pavojinga laikoma temperatūra nuo 38,3 °C.
  • Kai karščiavimą lydi tokie simptomai kaip sustingęs sprandas, sunkus kvėpavimas, stiprus skausmas ar tinimas, būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Kada sunerimti dėl vaikų karščiavimo?

Kūdikiai ir mažesni vaikai reikalauja didesnio atidumo, nes jų organizmas jautresnis.

  • Naujagimiams iki 3 mėnesių net ir nedidelis temperatūros padidėjimas (38 °C ir daugiau) jau yra signalas kreiptis į medikus.
  • Vaikams nuo 3 iki 12 mėnesių reikėtų sunerimti, jei temperatūra siekia ar viršija 39 °C.
  • Vyresniems nei 1 metų vaikams pavojinga laikoma 40 °C ir aukštesnė temperatūra.
  • Jei vaiko, jaunesnio nei 2 metai, temperatūra nenukrenta ilgiau nei parą, rekomenduojama kreiptis į gydytoją.
  • Vyresniems nei 2 metai vaikams verta sunerimti, jeigu karščiavimas tęsiasi ilgiau nei tris dienas.
  • Kai po vaistų vartojimo būklė nepagerėja arba simptomai stiprėja, būtina kreiptis į specialistą.
  • Vaikai, negavę skiepų ar paskiepinti pavėluotai, turi būti stebimi atidžiau – net ir žemą karščiavimą reikia vertinti atsargiai.

Pavojingi simptomai karščiuojant

Yra požymių, pranešančių apie ypač pavojingą būklę – tuomet reikia skubiai vykti į ligoninę:

  • Labai sustingęs sprandas kartu su intensyviu galvos skausmu
  • Netikėtas pakitęs jautrumas šviesai
  • Pradėję traukuliai ar sąmonės praradimas
  • Orientacijos sutrikimai, sumišimas, sunku pabusti arba ilgiau išlikti prabudus
  • Kvėpavimo sunkumai, dusulys
  • Nenutrūkstantis vėmimas
  • Netikėtas tamsiai violetinis ar krauju pasidengęs bėrimas
  • Nesugebėjimas šlapintis

Kaip pasireiškia karščiavimas?

Karščiavimo simptomai ir sunkumas priklauso nuo temperatūros aukščio. Paprastai jis skirstomas į keletą lygių:

  • Nedidelis karščiavimas – 37,3–38 °C. Pasireiškia šilumos pojūčiu, galvos skausmu, akių dilgčiojimu, troškuliu ir apetito stoka.
  • Vidutinis karščiavimas – 38,1–39 °C. Gali lydėti prakaitavimas, galvos svaigimas, raumenų ir viso kūno maudimas, nuovargis, pykinimas.
  • Didelis karščiavimas – 39,1–41 °C. Prasideda šaltkrėtis, drebulys, stiprus silpnumas, pagreitėja širdies plakimas, oda pablykšta, sumažėja šlapimo kiekis, gali pykinti ar pradėti vemti.
  • Labai aukštas karščiavimas (hiperpireksija) – virš 41,5 °C. Soskaus pasekmės rimtesnės: sumišimas, haliucinacijos, sąmonės praradimas, padažnėjęs, negilus kvėpavimas, karšta bei labai raudona oda, išplitę vyzdžiai, mėšlungis ar traukuliai, šlapinimosi sutrikimai.

Nors retai, bet jei kūno temperatūra ilgai išsilaiko virš 41,5 °C, gali grėsti smegenų pažeidimai ar net mirtis. Dažniau itin aukšta temperatūra kyla dėl sunkios infekcijos ar kitų rimtų ligų.

Kaip tinkamai mažinti karščiavimą?

Jeigu temperatūra neaukšta ir žmogus jaučiasi pakankamai gerai, gydymas dažniausiai nereikalingas – organizmas taip pats kovoja su infekcija.

Vaikams vienas svarbiausių signalų – jų bendra savijauta: jei jie žaidžia, domisi aplinka, skubios pagalbos nereikia.

Jei simptomai trukdo kasdienai ar karščiavimas suaugusiesiems artėja prie 39,5 °C, vaikams – prie 38,9 °C, galima vartoti nereceptinius vaistus nuo temperatūros, pavyzdžiui, paracetamolį ar ibuprofeną.

Taip pat padeda poilsis, gausus skysčių vartojimas, o norint numušti temperatūrą – šiltas, bet ne ledinis dušas ar vonia (ledo vonių reikėtų vengti, nes jos gali sukelti drebėjimą ir dar labiau pakelti temperatūrą).

Vaikams ir paaugliams jokiu būdu netinka aspirinas – jis gali sukelti retą, bet pavojingą Reye sindromą, pasireiškiantį kepenų ir smegenų pažeidimu.

Apibendrinimas

Karščiavimas – natūrali kūno reakcija į ligas ir infekcijas. Tačiau kai temperatūra pasiekia 39,5 °C suaugusiems arba yra aukštesnė naujagimiams bei mažiems vaikams, svarbu neatidėlioti ir kreiptis į gydytojus. Didelio karščiavimo ignoruoti nereikėtų, nes laiku suteikta pagalba padeda išvengti rimtų komplikacijų. Atkreipkite dėmesį ir į kitus veiksnius (pvz., vaistų vartojimą, imunizacijos būklę, aplinkos sąlygas), kad galėtumėte tinkamai reaguoti ir užtikrinti saugumą.

Komentarų sekcija išjungta.