Kai kurių įprastų vaistų šalutinis poveikis sustiprėja karštu oru

Vasaros karščio bangos kelia nemažai grėsmių mūsų sveikatai. Dėl aukštos temperatūros dažnėja šilumos smūgių, išsekimo ar dehidratacijos atvejų, tačiau kai kuriems žmonėms papildomas pavojus slypi vartojamuose vaistuose. Karštis gali ne tik pakeisti vaistų poveikį, bet ir sustiprinti jų šalutinius reiškinius.

Kaip karštis veikia vartojamus vaistus?

Įvairūs vaistai gali paveikti organizmo gebėjimą reguliuoti temperatūrą ar palaikyti skysčių pusiausvyrą. Karštomis dienomis, kai prakaituojama stipriau, šių preparatų vartojimas gali sukelti nemalonių sveikatos problemų. Be to, aukšta temperatūra gali sumažinti kai kurių vaistų veiksmingumą arba net sugadinti pačius preparatus.

Todėl svarbu žinoti, kurie vaistai gali padidinti sveikatos riziką ypač per karščius ir imtis papildomų atsargumo priemonių, ypač ilgiau būnant lauke.

Vaistai, kurių šalutinis poveikis stiprėja karštyje

Dalis vaistų gali trukdyti organizmui išlaikyti pastovią temperatūrą ar tinkamą skysčių balansą. Jie didina dehidratacijos ar elektrolitų disbalanso riziką ir gali ženkliai pabloginti savijautą karštyje. Tokie šalutiniai poveikiai būdingi šiems vaistams:

• Tam tikri antipsichoziniai preparatai
• Dalis antidepresantų
• Kai kurie vaistai kraujospūdžiui mažinti

Pavyzdžiui, antipsichoziniai vaistai gali būti skiriami psichikos sveikatos sutrikimams gydyti. Jie kartais trikdo organizmo gebėjimą natūraliai atvėsti, todėl per orų karščius padidėja pavojus nualpti ar patirti šilumos smūgį. Kai kurie antidepresantai, ypač tricikliai antidepresantai, taip pat gali blogai paveikti savijautą karštomis dienomis.

Kraujospūdį mažinantys vaistai – tokie kaip diuretikai (šlapimą varantys preparatai), beta adrenoblokatoriai, AKF inhibitoriai ar kiti, kartais padidina skysčių netekimą ir elektrolitų pusiausvyros sutrikimus. Šie pokyčiai stiprėja, kai lauke ar patalpose tvyro karščio bangos.

Kai kuriems žmonėms karštis kartu su šiais vaistais gali sukelti galvos svaigimą, padidinti griuvimo riziką, kraujospūdžio kritimą ar net sąmonės netekimą.

Jūsų jautrumą karščiui gali sustiprinti ir kiti vaistai

Būna vaistų, didinančių odos jautrumą saulei. Dėl to net trumpas pabuvimas saulėje gali sukelti stiprų odos paraudimą ar išbėrimą, primenantį nudegimą. Didesnė fotoreakcijų rizika būdinga kai kuriems antibiotikams ir antigrybeliniams preparatams.

• Kai kurie antibiotikai (pavyzdžiui, metronidazolas, tetraciklinai)
• Antigrybeliniai vaistai (flucitozinas, grizeofulvinas ir kt.)

Gydantis šiais vaistais ir leidžiant laiką saulėje, dažniau pasitaiko bėrimų ar nudegimų. Todėl gydymo metu būtina vengti tiesioginių saulės spindulių.

Dalis vaistų, tokių kaip GLP-1 agonistai (naudojami kai kurių metabolinių ligų gydymui), karščio metu gali sukelti daugiau virškinimo sutrikimų – pasireikšti vėmimas ar viduriavimas, todėl išauga dehidratacijos rizika.

Kokie medikamentai gali būti sugadinti karščio?

Ne visi vaistai gerai toleruoja aukštas laikymo temperatūras. Karštyje kai kurie preparatai praranda savo efektyvumą ar tampa mažiau veiksmingi. Ypač jautrūs šie medikamentai:

• Epinefrino automatiniai švirkštikliai
• Insulinas
• Astmos inhaliatoriai

Jei epinefrino švirkštiklis (naudojamas alerginėms reakcijoms gydyti) laikomas karštyje, jis gali išskirti nepakankamą vaisto kiekį. Insuliną privaloma laikyti šaldytuve, nes karštis sumažina jo veiksmingumą. Inhaliatoriai įkaitę gali netgi sprogti ar prarasti savo veiksmingumą.

Kada šalutiniai poveikiai ypač pavojingi?

Didžiausią riziką patiria vyresnio amžiaus žmonės, vaikai, sergantys lėtinėmis ligomis, bei asmenys su psichikos sveikatos sutrikimais. Taip pat reikėtų būti atsargiems žmonėms, kurie daug juda ar dirba karštoje aplinkoje, sportininkams ar tiems, kurie neturi galimybės pasitraukti į vėsesnes patalpas.

Tam tikros gyvensenos ypatybės ar įpročiai taip pat stiprina šalutinius poveikius. Alkoholio, stiprios kavos ar saldžių gazuotų gėrimų vartojimas dar labiau didina dehidratacijos riziką, todėl karštyje tokius gėrimus reikėtų riboti.

Kokie simptomai rodo rimtą sveikatos sutrikimą?

Verta atkreipti dėmesį į požymius, kurie gali rodyti pavojingą organizmo perkaitimą ar šilumos smūgį. Jei per karščius pasireiškia:

• Sumišimas, sąmonės sutrikimas
• Galvos svaigimas
• Labai aukšta kūno temperatūra
• Greitas širdies plakimas
• Odos paraudimas, karštis ir/ar prakaitavimas
• Sąmonės netekimas

Tokiais atvejais svarbu kuo skubiau kreiptis į medikus.

Kaip išvengti šalutinių poveikių karštyje?

Karščio sezoną reikėtų stebėti, kaip ilgai būnate karštoje aplinkoje, ir vengti tiesioginių saulės spindulių, ypač vartojant jautrumą didinančius vaistus. Svarbu kasdien stebėti oro prognozes ir klausytis vietos sveikatos specialistų rekomendacijų. Kartais gydytojas gali patarti keisti medikamentų vartojimo laiką ar dozes, arba rekomenduoti papildomas priemones šalutiniams efektams mažinti.

Nemažai kasdienių vaistų, tokių kaip kai kurie beta adrenoblokatoriai, antidepresantai ar insulinas, gali veikti kitaip karštyje. Jei abejojate dėl vaisto poveikio ar pastebite naujų negalavimų, būtinai pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Tokiu būdu karštas sezonas bus ne tik saugus, bet ir neprarasite veiksmingos ligų kontrolės.