Kai Patiriate Skubią Operaciją

Skubi operacija – tai tokia chirurginė intervencija, kuri turi būti atliekama nedelsiant. Jei laukti negalima, žmogaus būklė gali smarkiai pablogėti arba jis gali mirti.

Pradinis įvertinimas atvykus

Atvykus į ligoninės priėmimo skyrių, sveikatos priežiūros komanda skubiai įvertins paciento būklę. Svarbu nedelsiant užfiksuoti gyvybinius rodiklius, išsiaiškinti nusiskundimus, atlikti apžiūrą bei surinkti informaciją apie ligas, alergijas ir vartojamus vaistus.

Kritinės būklės pacientams gydymas dažnai pradedamas iš karto – kartu su pirminiu įvertinimu. Pagal poreikį žmogus gali būti stabilizuojamas vaistais, skysčių lašinimu į veną, kraujo perpylimu ar kitomis skubios pagalbos priemonėmis.

Dažniausiai slaugytojai iš karto įveda intraveninį kateterį, kad vaistai ir skysčiai būtų suleidžiami kuo greičiau.

Tyrimai iki operacijos

Kai tik žmogaus būklė tampa stabilesnė, dažnai atliekami išsamūs tyrimai. Tai gali būti rentgenas, kraujo tyrimai, kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas, širdies elektrokardiograma ar galvos encefalograma.

Jeigu tyrimų rezultatai rodo, kad operacija būtina, skubiai kviečiamas chirurgas. Stambesnėse gydymo įstaigose šios srities specialistai budintys visą parą – jie patys įvertina pacientą ir sprendžia dėl tolimesnių veiksmų.

Pervežimas į kitą gydymo įstaigą

Kartais pacientą į ligoninę atveža įstaigos, neturinčios tinkamos technikos ar reikiamų specialistų. Tokiu atveju, kai būklė pakankamai stabili, planuojamas skubus pervežimas į kitą ligoninę, kurioje yra galimybė suteikti reikalingą pagalbą. Dažniausiai tai įvyksta per valandą. Transportavimas gali vykti greitosios pagalbos automobiliu arba sraigtasparniu, o kartu važiuoja apmokyti medikai, pasirengę reaguoti į pokyčius.

Ruošiantis operacijai

Daugeliu atvejų skubiai atliekamos operacijos metu taikoma bendroji nejautra – žmogus visiškai užmigdomas ir atpalaiduojami jo raumenys. Tam vaistai suleidžiami į veną, o vėliau į kvėpavimo takus įkišamas specialus vamzdelis, kuris prijungiamas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato. Šis įrenginys kvėpuoja už žmogų visos operacijos metu.

Saugumui užtikrinti, skiriami papildomi vaistai, blokuojantys judesius, kad pacientas nejus nė menkiausio skausmo ar diskomforto. Visos procedūros metu anesteziologas stropiai stebi gyvybinius rodiklius.

Jei prireikia, gydytojas įveda papildomus intraveninius kateterius ar centrinę liniją į didesnę veną, kad būtų galima vienu metu suleisti kelis skirtingus vaistus.

Chirurgijos eiga

Kai pacientas visiškai nugirdomas, pradedama skubi operacija. Operuojama vieta atidžiai valoma, aplink dedamos sterilios servetėlės, kurios apsaugo nuo infekcijų ir padeda išlaikyti sterilumą.

Kiek operacijoje dalyvaus gydytojų ir kiek ji truks, priklauso nuo diagnozės ir pačio chirurginio atvejo sudėtingumo. Jei reikės, operacijos metu bus lašinami skysčiai ar kraujo preparatai, kad būtų kompensuotas netekto kraujo ir skysčių kiekis.

Atsigavimas po operacijos

Po operacijos, kai paciento būklė pakankamai stabili, jis perkeliamas į specialų poanestezinės priežiūros skyrių. Šiame laikotarpyje žmogus dar gali būti apdujęs – kol visiškai išsisklaidys narkozės poveikis. Slaugytojai kruopščiai stebi gyvybinius rodiklius, pagal poreikį skiriami vaistai nuo skausmo.

Atkūręs sąmonę ir atsigavęs po anestezijos, žmogus išvežamas į palatą, kur toliau bus stebima jo sveikata ir tęsiamas gydymas. Tie pacientai, kurių būklė lieka rimta, nugabenami į intensyvios terapijos skyrių nuolatinei priežiūrai.

Kai kurie sunkios būklės pacientai gali toliau būti prijungti prie kvėpavimo aparato, kol sustiprės tiek, kad galės kvėpuoti patys. Jei reikia, gali būti atliekamos papildomos chirurginės ar gydomosios procedūros.

Reabilitacija ir išrašymas

Kiek užtruks sveikimo laikotarpis, priklauso nuo žmogaus ligos ir operacijos tipo. Kai kuriais atvejais prireikia reabilitacijos. Pacientams, kuriems reikalingas kvėpavimas aparatu, intensyviosios terapijos skyriuje slaugoma tol, kol žmogus galės savarankiškai kvėpuoti.

Infekcijų rizikai sumažinti gali būti skiriami antibiotikai, o skausmas malšinamas vaistais nuo skausmo.

Jeigu pacientas per silpnas valgyti, maistinės medžiagos yra tiekiamos į veną arba specialiu zondu tiesiai į skrandį ar žarnyną. Sustiprėjus, pirmiausiai siūloma gurkšnoti skaidrius skysčius, o vėliau palaipsniui pereiti prie įprasto maitinimosi.

Pirmieji žingsniai sveikstant – atsisėdimas lovos krašte ar eimas į tualetą. Vėliau atstumai pamažu didinami, prireikus naudojant pagalbines priemones. Slaugytojos suteikia informaciją apie pjūvio priežiūrą ir parodo, kaip rūpintis žaizda namuose.

Paskutinis etapas – išrašymo procedūra, kuri atliekama, kai gydytojas įsitikina, kad pacientas jau pakankamai sustiprėjo. Jei būtina, gali būti paskirta papildoma priežiūra namuose ar pagalba sveikstant.