Kaip diagnozuojama Peyronie liga

Peyronie liga – tai būklė, sukelianti varpos kreivumą ar skausmą erekcijos metu dėl susidariusio randinio audinio. Šios ligos diagnozė ir gydymas priklauso nuo simptomų sunkumo ir susiformavusių pakitimų pobūdžio. Nors liga dažnai kelia nemalonių emocijų, savidiagnostika ir bendradarbiavimas su gydytoju padeda užtikrinti geriausius rezultatus.

Simptomų įvertinimas

Pirmieji ženklai, verčiantys sunerimti dėl Peyronie ligos, – pastebimas varpos kreivumas ar skausmas erekcijos metu. Kai kurie vyrai gali pastebėti kietokus gumbelius, pakitusią formą ar sumažėjusį varpos ilgį. Svarbu atkreipti dėmesį, ar varpa linksta, ar yra įdubimų, ar pasikeitė gali turėti įdubimų (vadinamas „smėlio laikrodžio“ ženklas). Neretai liga lydima sunkesnės erekcijos arba pablogėjusio lytinio akto galimumo dėl kreivumo.

• Ar patiriate skausmą erekcijos metu?
• Ar erekcija buvo tvirta anksčiau, bet dabar nebėra tokia?
• Ar pastebite varpos lenkimą, ir ar jis su laiku stiprėjo?
• Ar varpa atrodo trumpesnė nei anksčiau?
• Ar jaučiate šiurkštų mazgelį ar nelygumą?
• Ar lytinių santykių metu kyla sunkumų dėl varpos formos?

Verta paminėti, kad ne visi šie simptomai turi pasireikšti kartu. Net jeigu turite tik vieną ar kelis iš jų, rekomenduojama aptarti tai su gydytoju ar urologu.

Diagnozės nustatymo žingsniai

Pirmasis žingsnis dažnai – pokalbis apie pasireiškusius simptomus ir seksualinę sveikatą. Gydytojas gali paklausti apie varpos kreivumo raidą, skausmus ar kitus pastebėtus pokyčius. Kartais naudojamas klausimynas, padedantis įvertinti simptomų įtaką gyvenimo kokybei.

Savikontrolė

Prieš vizitą verta apgalvoti atsakymus į svarbiausius klausimus, parengti raštu pastebėtus simptomus – tai palengvins diagnozavimo procesą ir sumažins jaudulį. Urologai nuolat susiduria su panašiomis problemomis, tad nėra ko nerimauti dėl klausimų.

Gydytojo apžiūra ir matavimai

Dažnai gydytojas apžiūri suglebusią varpą, ranka apčiuopdamas bet kokius gumbelius, sukietėjimus ar įdubimus. Kartais papildomai matuojamas varpos ilgis. Tam tikrais atvejais reikalinga erekcijos metu įvertinti varpos kreivumą, o kartais – atlikti tai su specialiais prietaisais.

Tyrimai ir laboratoriniai testai

Nors pagrindinė diagnozė nustatoma apžiūros metu, kartais reikalingi papildomi tyrimai. Gali būti skiriamas kraujo tyrimas, siekiant patikrinti hormonų lygį, arba taikomi papildomi klausimynai, įvertinantys ligos poveikį.

Vaizdo tyrimai

Ultragarsas yra dažniausiai naudojamas metodas – jo pagalba išryškėja randiniai audiniai ir vertinamas kraujotakos būklė. Esant reikalui, naudojami ir kiti tyrimai – rentgenas, kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Pastarieji gali padėti anksti aptikti plokšteles ar audinių pokyčius, nors dažniausiai atliekami tik tada, kai reikia išsamios diagnostikos.

Ligos atsiradimo priežastys

Manoma, kad Peyronie liga vystosi dėl traumos – pavyzdžiui, stipraus lenkimo ar smūgio, nors daugelis pacientų tikslios priežasties neprisimena. Pradžioje paprastai išsivysto uždegimas, o vėliau – randinis audinys (plokštelė), dėl kurio varpa kreivėja ir dažnai trumpėja.

Kaip jaučiasi randinis audinys?

Pažeistos vietos dažniausiai pasireiškia kietesniais gumbeliais ar iškilumomis, kurios aiškiai skiriasi nuo kitų audinių. Tokios vietos linkusios būti jautresnės. Apie trečdaliui vyrų ilgainiui randinis audinys sukietėja tiek, kad tampa kaulo kietumo.

Pavojus supainioti su kitomis ligomis

Yra būklių, galinčių priminti Peyronie ligą. Intensyvus lytinis gyvenimas gali sukelti paviršinį, virvelei panašų sustandėjimą varpoje (sklerozuojanti limfangitas), kuris pats savaime praeina pailsėjus. Traumos, tokios kaip varpos lūžis, taip pat gali sukelti skausmingus gumbelius ar kreivumą. Ankstyvas erekcijos sutrikimas kartais klaidingai palaikomas Peyronie liga. Išskirtiniais atvejais panašūs simptomai gali pasireikšti sergant varpos vėžiu, tačiau ši situacija yra labai reta.

Ligos eiga ir gydymo galimybės

Dažniausiai ligos pradžioje juntamas skausmas sumažėja net ir be gydymo, tačiau susidariusios plokštelės – lieka visam laikui, kaip ir varpos formos pokyčiai. Tam tikrais atvejais galima koreguoti deformaciją medikamentų injekcijomis ar taikant chirurginį gydymą, ypač jei liga trikdo erekciją ar lytinius santykius. Ne visais atvejais būtina gydyti, tačiau ankstyvas gydymas gali padėti išvengti ilgalaikių padarinių.

Jei atsiranda simptomų, pasiruoškite pokalbiui su gydytoju: užrašykite, kas kelia nerimą, ir aptarkite visa tai vizito metu. Geras bendravimas – raktas į sėkmingą pagalbą ir gyvenimo kokybės gerinimą.