Kaip emocijos kaupiasi kūne ir sukelia fizinius simptomus?

0
9
Kaip emocijos kaupiasi kūne ir sukelia fizinius simptomus

Ar kada nors jautėte spaudimą krūtinėje dėl nerimo? Ar skaudėjo pilvą prieš svarbų susitikimą? Šie pojūčiai nėra tik „nervai” – tai kūno atsakas į emocinius išgyvenimus. Mūsų kūnas ir psichika glaudžiai susiję, todėl neišreikštos emocijos gali kauptis organizme ir virsti fiziniais simptomais. Šiandien vis dažniau kalbama apie emocinę įtampą kaip vieną pagrindinių chroniškų ligų rizikos veiksnių.

Ką reiškia „emocijos kūne”?

Kūno ir proto ryšys

Emocijos – tai ne tik mintys ar nuotaika. Jos turi fiziologinį atspindį: kai jaučiamės įsitempę, mūsų kvėpavimas pagilėja, raumenys įsitempia, padažnėja širdies plakimas. Kai bijome – kūnas mobilizuojasi bėgti arba kovoti. Kai jaučiame liūdesį – kvėpavimas sulėtėja, pečiai nusileidžia, galva pasvyra.

Kai emocijos nuolat slopinamos arba ignoruojamos, šie fiziniai atsakai tampa chroniški. Kūnas „prisimena” emocinę būseną ir ją saugo raumenyse, diafragmoje, žandikaulyje, nugaroje ar net žarnyne.

Somatizacija – kai emocijos tampa kūno liga

Somatizacija – tai procesas, kai psichologiniai išgyvenimai pasireiškia fiziniais simptomais. Tai gali būti galvos skausmai, migrena, virškinimo problemos, nemiga, raumenų įtampa ar net odos bėrimai. Ir visa tai – be aiškios medicininės priežasties.

Kur kūne kaupiasi skirtingos emocijos?

Pyktis – žandikaulyje, pečiuose, rankose

Slopindami pyktį dažnai sukandame dantis, tempiame pečius, sukaupiame įtampą dilbiuose. Ilgainiui tai gali pasireikšti kaip žandikaulio skausmai, pečių juostos įtampa, alkūnių ar riešų skausmai.

Nerimas – krūtinėje, diafragmoje, kakle

Nerimas susijęs su kvėpavimu. Jis dažnai sutrumpėja, tampa paviršinis. Tai sukelia įtampą diafragmoje, spaudimą krūtinėje, kartais net oro trūkumo jausmą ar „gumulo” pojūtį gerklėje.

Liūdesys – nugaroje, akyse, gerklėje

Ilgai neapdorotas liūdesys gali sukelti nugaros skausmus (ypač tarp menčių), ašarų slopinimas – akių sausumą, įtampą gerklėje. Kūnas tarsi susitraukia, bando pasislėpti.

Gėda ir kaltė – skrandyje, žarnyne

Šios emocijos dažnai pasireiškia „sukimu” pilve, spaudimu skrandyje, viduriavimu ar vidurių užkietėjimu. Ne veltui sakoma „žarnynas – antrosios smegenys”. Jame yra milijonai nervinių ląstelių, tiesiogiai reaguojančių į emocijas.

Kodėl neišreikštos emocijos sukelia ligas?

Lėtinis raumenų įtempimas

Nuolatinė raumenų įtampa dėl emocinio streso mažina kraujotaką, trikdo deguonies ir maistinių medžiagų pasisavinimą, kaupiasi pieno rūgštis. Tai sukelia uždegiminius procesus, skausmus, net laikysenos pokyčius.

Hormonų disbalansas

Emocinis stresas aktyvuoja antinksčius, kurie išskiria kortizolį. Lėtinis šio hormono perteklius slopina imuninę sistemą, trikdo miegą, virškinimą, skatina uždegimus. Ilgainiui tai gali išprovokuoti rimtesnes ligas – nuo skydliaukės sutrikimų iki autoimuninių procesų.

Nervų sistemos išbalansavimas

Kai simpatinė nervų sistema („kovok arba bėk”) nuolat aktyvi, kūnas negauna signalo ilsėtis. Parasimpatinė sistema, atsakinga už atsistatymą, lieka neaktyvi. Tai sukelia emocinį ir fizinį išsekimą, miego sutrikimus, širdies ritmo pokyčius.

Kaip atpažinti, kad jūsų kūnas „kalba” emocijų kalba?

  • Nuolatinis fizinis skausmas be aiškios priežasties;
  • Dažni virškinimo sutrikimai (be diagnozuotos ligos);
  • Miego sunkumai, net kai esate pavargę;
  • Raumenų įtampa, ypač kakle, nugaroje, žandikaulyje;
  • „Sustingęs” kvėpavimas, gilus atodūsis be aiškios priežasties;
  • Emocijų „užspaudimo” jausmas – negalite pravirkti, išsakyti, išreikšti.

Komentarų sekcija išjungta.