Kaip emocinis fonas atsispindi jūsų eisenos greityje

Kasdienėje rutinoje retai susimąstome apie savo judėjimo tempą – dažnai tiesiog einame iš taško A į tašką B. Tačiau naujausių mokslinių tyrimų duomenimis, jūsų emocinis fonas bei psichologinė būsena gali aiškiai atsispindėti jūsų eisenos greityje. Tai nėra tik paprasta intuicija – nustatyta, kad nuotaika, stresas, motyvacija ir netgi ilgalaikės emocinės būklės iš tiesų lemia, kaip ir kokiu tempu judame. Šis straipsnis paaiškins, kodėl emocijos veikia eiseną, kaip jas atpažinti ir ką reiškia šis reiškinys mūsų kasdieniame gyvenime.

Kaip emocijos veikia mūsų kūną ir judėjimą

Emocijos yra glaudžiai susijusios su mūsų fiziologinėmis reakcijomis. Ekspertai nustatė, kad įvairūs emociniai išgyvenimai aktyvuoja skirtingas smegenų sritis ir paskatina tam tikrus hormoninius pokyčius, darančius įtaką nervų bei raumenų sistemai. Kai patiriame džiaugsmą, motyvaciją ar entuziazmą, dažnai padidėja energijos lygis, sustiprėja kraujotaka ir suaktyvėja judesiai. Priešingai – liūdesys, nerimas ar stresas sulėtina mūsų eigą, atsiranda vangumo, mieguistumo ar nuovargio pojūtis.

Neurologinis pagrindas: nuo smegenų iki eisenos

Mokslininkai pabrėžia, kad emocinės būsenos signalai keliauja iš limbinės smegenų sistemos į motorines žieves dalis, valdančias judesius. Todėl ne tik vidinė savijauta, bet ir realūs nerviniai impulsai lemia, kaip judame. Pavyzdžiui, nuotaikos sutrikimų turintys asmenys dažnai pasižymi lėtesne ir pasyvumu pasižyminčia eisena. Tuo tarpu žmonės, išgyvenantys pozityvias emocijas, dažniau žengia greičiau ir energingiau.

Emocinės būsenos ir eisenos greičio ryšys

Ne vienas tyrimas įrodė, kad mūsų nuotaika keičia eisenos tempą ir pobūdį. Pavyzdžiui, žurnale „Cognition and Emotion“ publikuotas tyrimas atskleidė, jog liūdesį jaučiantys tiriamieji ėjo lėčiau, o džiaugsmo ar susižavėjimo emocijos suaktyvino greitą, platų žingsniavimą. Emocinė būsena turi įtakos ne tik greičiui, bet ir laikysenai – liūdintys žmonės dažniau eina palenkę galvą, susikūprinę, o pozityvių emocijų metu laikysena būna išsitiesusi, atvira.

Kuo pagrįstas šis ryšys?

Mokslininkai siūlo keletą paaiškinimų, kodėl emocinė būsena atsispindi eisenoje:

• Energijos lygis: Pozityvios emocijos padidina organizmo energijos atsargas, tuo tarpu neigiamos išsekina fiziškai.
• Motyvacija: Laimės ar džiaugsmo metu turime daugiau vidinės motyvacijos siekti tikslų ar tiesiog judėti aktyviau.
• Raumenų tonusas: Stresas gali kelti raumenų įtampą, kuri neretai priverčia žingsniuoti greičiau (pavyzdžiui, nerimo atveju), tačiau ilgalaikis liūdesys ar depresija priešingai – slopina aktyvumą.

Taigi, mūsų vidinės būsenos tarsi persikelia į išorę per judesius, o eisenos greitis tampa fiziniu emocinio pasaulio indikatoriumi.

Moksliniai mitai ir faktai apie eiseną bei emocijas

Vis dar dažnai girdimi mitai esą greita ar lėta eisena priklauso tik nuo kūno fizinės būklės ar amžiaus. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai įrodo, kad psichologiniai veiksniai yra ne mažiau svarbūs. Net jei žmogus yra fiziškai pajėgus eiti greitai, jo emocinė būsena gali sulėtinti ar paspartinti žingsnį.

Mitai

• „Lėta eisena – tik dėl nuovargio.“ Tai netiesa. Ilgalaikės emocinės būklės, pavyzdžiui, depresija, sulėtina eiseną net pailsėjus.
• „Emocijos nesvarbios judėjime.“ Tyrimai įrodo, kad emocinis fonas ypač paveikia eisenos dinamiką ir laikyseną.

Faktai

• Emocinė būsena gali būti atspindėta net eisenos tempimu ar platus žingsniu.
• Sąmoningas dėmesys emociniam fonui padeda pastebėti savo kūno siunčiamus signalus.

Kaip pastebėti savo emocijų poveikį eigai

Jūsų judėjimo tempas gali būti puikus savijautos indikatorius. Atkreipkite dėmesį į šiuos ženklus:

• Ar žingsniuojate greičiau, kai esate laimingi, motyvuoti?
• Ar pradeda lėtėti žingsniai, kai jaučiate liūdesį ar nuovargį?
• Ar kiekvienam neigiamam išgyvenimui būdingas fizinis sunkumas ar vangumas?
• Ar pastebite laikysenos pokyčius priklausomai nuo nuotaikos?

Jeigu dažnai kyla minčių, kad fizinis silpnumas ar letargija neturi aiškios medicininės priežasties, verta pasidomėti savo emociniu fonu. Kartais užsiliekantis liūdesys ar slopinamasis stresas gali reikšti ilgalaikes emocines problemas.

Patarimai, kaip pagerinti eisenos greitį ir emocinę savijautą

Teigiama, kad net imituojant energingesnę eiseną, galima „apgauti“ smegenis ir pagerinti nuotaiką. Šis reiškinys žinomas kaip „grįžtamasis ryšys“ tarp kūno ir psichikos, kai mūsų fiziniai veiksmai įtaką daro mūsų emocijoms. Norėdami pagerinti emocinę būklę ir sustiprinti vidinį resursą, išmėginkite šiuos patarimus:

• Sąmoningas vaikščiojimas: Skirkite bent 10–15 minučių energingai, atvira laikysena žingsniavimui – tai padės „įkrauti“ nuotaiką.
• Stebėkite save: Fiksuokite, kaip keičiasi jūsų eisena priklausomai nuo nuotaikų, aiškiai įvardykite emocijas.
• Stenkitės koreguoti eiseną: Net kai jaučiatės prastai, išbandykite vos greitesnį ėjimą ar tiesesnę laikyseną – tai padeda sumažinti apatijos pojūtį.
• Emocijų valdymo technikos: Praktikuokite giluminį kvėpavimą, meditaciją ar dėmesingumo pratimų (mindfulness) veiklas.

Kada verta kreiptis pagalbos?

Nors emocinės būklės įtaka eisenai dažniausiai yra trumpalaikė ir natūrali, ilgai užsitęsę simptomai gali reikšti rimtesnes psichologines problemas. Jeigu ilgas laikas jaučiate vangumą, nuovargį, apatiją, o eisena išlieka lėta, nepaisant pastangų keisti situaciją, vertėtų pasikonsultuoti su gydytoju, psichologu ar psichoterapeutu. Laiku suteikta pagalba padės atgauti gyvenimo kokybę ir fizinę pilnatvę.

Išvados

Jūsų eisenos greitis – daugiau nei tik fizinės būklės atspindys. Tai tiesioginis langas į jūsų vidinį pasaulį, emocijas ir psichologinę sveikatą. Pradėję stebėti savo eisenos pokyčius, galime ne tik geriau suprasti save, bet ir pasirūpinti savo gerove. Sveika emocinė būsena grąžina judėjimo džiaugsmą, o aktyvi, energinga eisena – padeda iš naujo pažinti gyvenimo teikiamus džiaugsmus.