Kaip išvengti migrenos

Migrena – tai ne tik galvos skausmas, bet ir sudėtingas neurologinis sutrikimas, galintis stipriai paveikti kasdienį gyvenimą. Tinkama prevencija ir išankstinis pasiruošimas dažnai leidžia sumažinti priepuolių dažnį bei jų stiprumą. Tiems, kuriems migrena pasireiškia dažnai ar stipriai, rūpintis prevencija tampa būtina norint pagerinti savijautą.

Pagrindinės migrenos prevencijos kryptys

• Kasdieniai įpročiai – miego režimas, stresų mažinimas, mitybos stebėjimas ir fizinis aktyvumas.
• Specialios gydymo priemonės – vaistai, procedūros, natūralūs ir alternatyvūs metodai.
• Aplinkos veiksnių valdymas – reaguoti į išorinius dirgiklius, pavyzdžiui, šviesą, kvapus ar triukšmą.

Mityba ir elgesys: svarbiausias startas

Norint sumažinti migrenos priepuolių tikimybę, pirmiausia verta pasitelkti paprastus kasdienius įpročius. Reguliari miego rutina, subalansuota mityba, pakankamas vandens vartojimas ir reguliarus fizinis aktyvumas daro stebuklus. Dažnai migrena kyla dėl tam tikrų aktyvių medžiagų ar situacijų – šokolado, sūrių, maisto papildų, alkoholio, kofeino, per didelio triukšmo ar intensyvios šviesos.

Kiekvienas žmogus yra individualus: vieniems aštraus kvapo kosmetika gali būti priepuolio priežastis, o kitiems – ne. Todėl vertinga vesti mitybos ir situacijų dienoraštį – taip galima atsekti, kokie produktai ar situacijos yra pradiniai migrenos trigeriai.

Miego svarba

Lėtinis miego trūkumas – viena dažniausių migrenos kaltininkių. Suaugusiems dažniausiai rekomenduojama miegoti bent septynias valandas, o kokybei pagerinti gali padėti kambario užtemdymas, tinkama temperatūra ir vėlyvos vakarienės vengimas. Rami kasdienė vakaro rutina, pavyzdžiui, visiškai be ekranų valandą prieš miegą, taip pat dažnai padeda pagerinti miego kokybę.

Migreną provokuojantys maisto produktai

Jei manote, kad migrena susijusi su konkrečiais maisto produktais – tarkime, šokoladu ar produktais su nitratais arba dažikliais – verta kelias savaites paskirti stebėjimui ir užrašyti pastebėjimus. Tačiau svarbu nepiktnaudžiauti griežta eliminacine dieta – per ilgas ir per griežtas jos laikymasis gali išsekinti organizmą ir sukelti maistinių medžiagų trūkumą.

Naujausi tyrimai rodo, kad kai kurios specialios mitybos formos, pvz., ketogeninė dieta, gali sumažinti uždegiminius procesus ir sumažinti migrenos tikimybę, bet kol kas tokio valgymo rekomenduojamumas nėra galutinai išaiškintas.

Kvapai, garsai, šviesa

Intensyvūs kvapai, ilgalaikis buvimas užteršto oro vietose ar stiprūs aromatai gali išprovokuoti migreną. Jei atsiduriate tokioje situacijoje, gali padėti specialios kaukės, kvapų blokatorius ar pipirmėčių eterinis aliejus, tepamas ant smilkinių.

Triukšmas ir netgi ilgas pokalbis telefonu ar su ausinėmis dažnai lemia galvos skausmą. Pabandykite ilgus pokalbius vesti per garsiakalbį ir planuoti bent trumpas tylos ar meditacijos pertraukėles kasdien. Meditacija, ypač trumpi tylūs seansai, gali sumažinti priepuolių dažnumą bei stiprumą.

Streso valdymas

Stresas – dažnas migrenos provokatorius. Nors streso visiškai išvengti sudėtinga, tačiau veiklios strategijos – mankšta, mėgstami užsiėmimai, rašymas ar tiesiog ramybės minutės – padeda išlaikyti emocinį balansą. Kai patiriate ypač daug įtampos, dar labiau pasirūpinkite kitu prevenciniu režimu, ypač miego ritmu.

Kofeinas ir migrena

Kofeinas kai kuriems padeda mažinti skausmą, tačiau kitus gali paskatinti migrenos priepuolį arba nutraukus reguliarų vartojimą sukelti atoveiksmius. Svarbiausia – stebėti individualią organizmo reakciją ir palaikyti stabilų, pastovų kofeino kiekį arba jo vengti, jei pastebėjote neigiamą poveikį. Kofeino turintys produktai yra ne tik kava, bet ir tam tikra arbata, šokoladas, kakava.

Aplinkos veiksniai

Ryški šviesa ar temperatūros svyravimai taip pat dažnai sukelia migreną. Saulės akiniai, pritemdytas apšvietimas ar net specialios žalsvos šviesos lempos gali sumažinti riziką. Nustatyta, kad žalia šviesa gali pasižymėti raminančiu poveikiu smegenims, tačiau šis gydymo būdas dar tik tiriamas.

Galvos šalčio arba šilumos kompresai – paprasta priemonė, jei pajutote pirmuosius simptomus ar buvote veikiami žinomų trigerių. Šalčio maišelis ant kaklo, kaktos arba pečių gali sumažinti uždegimą ir vystymąsi į stipresnį priepuolį.

Vaistiniai preparatai migrenos prevencijai

Jeigu migrenos epizodai kartojasi dažnai (daugiau nei keliskart per mėnesį), gydytojas gali pasiūlyti specialius profilaktinius vaistus. Kai kurie jų sukurti kitoms ligoms gydyti, bet sėkmingai naudojami ir migrenos prevencijoje. Paprastai vaistų vartojimas gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų priklausomai nuo migrenos eigos.

• Anti-CGRP monokloniniai antikūnai – blokuoja tam tikrus skausmo receptorius smegenyse, reguliuoja kraujagyslių išsiplėtimą, todėl sumažina priepuolių dažnumą. Jie dažniausiai suleidžiami injekcijos būdu arba geriami tabletėmis.
• Antidepresantai – skiriami nedidelėmis dozėmis ne tik nuotaikai, bet ir migrenos prevencijai. Efektyvumas pastebimas po kelių savaičių vartojimo.
• Antiepilepsiniai vaistai – kai kuriems žmonėms, ypač nuolat besikartojant migrenai, mažina priepuolių dažnį ir stiprumą.
• Antihipertenziniai vaistai – beta adrenoblokatoriai ar AKF inhibitoriai sumažina kraujospūdį, bet tinka ne visiems; parenka gydytojas atsižvelgdamas į bendrą sveikatos būklę.
• Steroidai – efektyvūs trumpam laikui, kai migreną lydi uždegiminiai procesai. Ilgalaikiam vartojimui nepageidaujami.
• Hormoniniai preparatai – daliai moterų, ypač susijus su menstruaciniu ciklu, gali sumažinti migrenos priepuolių dažnumą. Vis dėlto šis būdas turi abipusę riziką ir tinka tik sutarus su gydytoju.

Procedūros ir alternatyvios priemonės

Tais atvejais, kai vaistai neveikia arba netinka dėl nepageidaujamų pojūčių, taikomos specialios procedūros. Dažniausiai rekomenduojamos ilgai trunkančioms, sunkiai valdomoms migrenoms, ypač jei šios nepaklūsta įprastoms prevencinėms priemonėms.

Botulino toksino injekcijos

Šios injekcijos atliekamos į galvos raumenis, dažniausiai kas kelis mėnesius, o poveikis gali trukti ilgai. Laikui bėgant, injekcijų intervalai gali ilgėti, nes pagerėjimas išlieka ilgiau.

Neuromoduliaciniai prietaisai

Yra įvairūs galvos ar kaklo srityje dedami prietaisai, kurie vibracijų arba elektrinio stimulo pagalba sumažina nervų jautrumą skausmui. Tokie prietaisai naudojami tiek prevencijai, tiek prasidėjus priepuoliui.

Natriniais papildais pagrįstas gydymas

Magnio trūkumas susijęs su didesniu migrenos dažnumu, todėl, pasitarus su gydytoju, galima išbandyti magnio papildus (400–500 mg per parą).

Akupunktūra ir biofeedback

Reguliarios akupunktūros sesijos padeda sumažinti priepuolių stiprumą ir dažnumą, ypač jei taikomos kelis kartus per mėnesį. Biofeedback treniruotės moko sąmoningai keisti organizmo reakcijas, tokias kaip širdies ritmas ar kvėpavimas, ir taip sumažinti streso poveikį galvos skausmui.

Tokio pobūdžio pratimai, pagrįsti sąmoningumo ir fizinio atsako kontrole, dažnai taikomi kartu su kitais gydymo metodais, pavyzdžiui, joga ar meditacija, siekiant maksimalaus efektyvumo.

Kaip atpažinti ir suvaldyti migreną laiku?

Migrenos eiga išskiriama į keturias stadijas, kurios ne visados pasireiškia visiems, bet gali padėti nuspėti ir efektyviau suvaldyti priepuolį:

• Prodromas: atsiranda likus kelioms valandoms iki galvos skausmo, galite jausti nuovargį, nuotaikos svyravimus ar padidėjusį jautrumą.
• Aura: gali pasireikšti regos sutrikimai – mirgėjimas akyse, neaiškus matymas, šviesos blyksniai.
• Galvos skausmo fazė: trunka nuo kelių valandų iki trijų parų, dažniausiai prsideda viena galvos puse, lydi pykinimas, jautrumas šviesai bei garsui.
• Postdromas: po skausmo, kai galva vis dar sunkoka, gali būti susilpnėjusi dėmesio koncentracija, jaučiami raumenų skausmai.

Efektyvi prevencija – laiku sureaguoti

Kai suprantate pirmuosius artėjančios migrenos požymius – prodromo ar auros fazėje – pravartu iškart imtis veiksmų, tokių kaip išvengti žinomų trigerių, pailsėti, panaudoti tinkamus vaistus ar atsipalaidavimo metodus. Toks ankstyvas reagavimas gali padėti sušvelninti arba visiškai sustabdyti stiprų priepuolį.