Kaip įveikti triukšmo sukeliamus galvos skausmus

Triukšmas – dažnas galvos skausmo provokatorius, todėl daugelis jautrių žmonių linkę vengti fejerverkų ar atlaidžiau reaguoti į garsius vaikų žaidimus. Nors garsai nėra tiesioginė galvos skausmo priežastis, jie gali sustiprinti jau prasidedantį skausmą. Tokiais atvejais juos būtų tiksliau vadinti stiprinančiu, o ne pirminiu veiksniu.

Triukšmo ir galvos skausmo ryšys

Paprastai triukšmas ypač stipriai veikia tuos, kurie dažnai patiria migrenas ar įtampos tipo galvos skausmus. Pastebėta, kad migrenas kamuojantys žmonės garsus įvardija kaip ypač nemalonius ir greičiau nei kiti kenčia nuo jų sukeliamo diskomforto.

Kaip triukšmas paveikia galvos skausmą?

Tikslus biologinis paaiškinimas, kodėl garsai blogina savijautą migrenos ar įtampos skausmo metu, iki galo neišaiškintas. Mokslininkai mano, kad mechanizmas nėra vienas – greičiausiai veikia kelių veiksnių visuma.

Atliktuose tyrimuose pastebėta, jog kai kurie žmonės, kuriems galvos skausmą sukėlė triukšmas, pasižymėjo didesniu smilkinių kraujagyslių pulso amplitude. Šis rodiklis dažnai būna padidėjęs prasidedant galvos skausmui.

Naujesniuose tyrimuose teigiama, kad kai dėl triukšmo plečiasi kaukolės kraujagyslės, jos dirgina trišakio nervo jutimus, todėl organizmas išskiria tam tikrus uždegiminius baltymus, tokius kaip CGRP. Šie junginiai sukelia uždegimą ir paaštrina skausmą.

Galvos skausmų prevencija triukšmingoje aplinkoje

Išvengti garsinių dirgiklių ne visuomet paprasta, ypač kai gyvenate šurmuliuojančiuose namuose ar šalia vyksta statybos. Tokiais atvejais naudinga išbandyti vadinamąją desensitizavimo techniką – tai palaipsnis savo jautrumo garsams mažinimas sąmoningai juos toleruojant. Tokios praktikos leidžia ilgainiui mažiau jautriai reaguoti į garsus ir džiaugtis rečiau pasikartojančiais skausmais ateityje.

Desensitizacija taikoma ne tik galvos skausmų gydyme – ši taktika dažna ir įvairių fobijų ar nerimo sutrikimų terapijoje. Nors tyrimų apie šio metodo efektyvumą dar stinga, daugeliui žmonių jis tampa aktyviu ir neinvaziniu būdu prisidėti prie savo geresnės savijautos.

Ką galite padaryti kasdienybėje?

• Jei įmanoma, venkite retų, bet stiprių triukšmo šaltinių, pavyzdžiui, fejerverkų ar triukšmingų koncertų patalpose.
• Darbo vietoje, jei garsas trukdo, verta pasikalbėti apie galimus patobulinimus, pavyzdžiui, naudoti ausų kištukus ar triukšmą slopinančias ausines.
• Kai jautrumas garsams tampa kasdienybės dalimi, apsvarstykite desensitizacijos technikas. Jei kyla neaiškumų – pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu.

Jei dažnai kenčiate nuo triukšmo sukeliamų galvos skausmų, svarbiausia nelaikyti to savaime suprantamu dalyku. Veiksmingų priemonių yra, o mažesnis jautrumas triukšmui gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę.