Kaip paleisti įstrigusias mintis?

Užstrigusios mintys, tai tarsi patekimas į protinį kalėjimą. Kuo labiau stengiesi jų atsikratyti ir nebegalvoti, tuo stipresnės jos tampa. Vis daugiau pradedu susidurti su rimtomis mintimis, kurios net pakelia mane iš miego naktimis. Kartais atsitinka, kad negaliu nieko daryti per savo įstrigusias mintis. Todėl internete atkakliai ieškojau būdų, kaip galima pabėgti nuo savo minčių.

Kaip paleisti įstrigusias mintis?

Žmonės nuolatos įstringa su savo mintimis, tik vieni kur kas dažniau, negu kiti. Retkarčiais yra smagu apmąstyti savo gyvenimus ir domėtis savimi, tačiau problema, kad mintys ne visada būna tokios optimistiškos. Kai jūsų mintys tiesiog pabėga nuo jūsų , manoma, kad mažiau jausitės laimingi. Prieš ketverius metus buvo atliekami Harvarde tyrimai, o jų nuosprendis buvo ,,Klaidžiojantis protas yra nelaimingas protas”. Todėl labai svarbu išeiti iš savo minčių, kad galėtumėme grįžti į realų laiką. Kaip taip padaryti, psichologai diskutavo jau šimtmečius, o filosofai dar ilgai. Pateiksime jums moksliškai pagrįstus metodus, kurie padės atsikratyti minčių iš galvos.

Kaip paleisti įstrigusias mintis?

Kalbėkite

Šis metodas skamba lyg priešingybė su minčių praradimu iš savo galvos, tačiau taip nėra. Susiekdami su savo vidiniais dalykais, mes leidžiame juos apdoroti, o tai leidžia mums nuo to pereiti. Realybė tokia, kad dauguma iš šios kartos asmenų, mano, kad slėpti savo jausmus ir mintis yra geriau, negu kalbėti. Tai yra viena iš destruktyviausių idėjų, kadangi mūsų nešiojamos mintys nebūna apdorojamos, o tiesiog sukasi pas mus galvoje iki begalybės. Tačiau kalbantis su savo draugais, šeimos nariais, psichologais, galite išeiti iš savo užstrigusių minčių.

Nuo pat mažų dienų mes sukuriame ryšiais su supančiais žmonėmis. Bendraujant su kitais žmonėmis, mes galime pažinti save. Kuo daugiau kalbėsite, tuo atviriau galėsite kalbėtis apie savo išgyvenimus ir turimus skausmus, o tai yra puikus dalykas. Kuomet bendraujate su artimaisiais, jie padės mūsų protui apdoroti įvykius ir emocijas taip, kad jos daugiau nesikartotų galvoje.

Būkite pasakotojas, tačiau ne atrajotojas

Tai reiškia, kad yra dviašmenis kalavijas: kuomet per daug save apžiūrime, o tai gali virsti visišku atrajojimu – begaliniu savęs tikrinimo ir nerimo ciklu, kuris niekuomet nedings. Apie tai Davidas Brooksas parašė puikų kūrinį ,, Kai žmonės tiria save iš per arti, – rašo jis, – jie dažnai susimąsto arba pernelyg supaprastina. Atrajojimas yra tarsi vidurnakčio mąstymas – kai likusį pasaulį slepia tamsa, o protas nusileidžia į begalinės reakcijos į save spiralę. Žmonės turi pasikartojančių minčių, bet nesiima veiksmų. Depresija sergantys atrajotojai galiausiai tampa labiau prislėgti”.

Mes turime galvoti apie save, kaip apie istorijos pasakotoją, bandantį sutalpinti visus įvykius į vieną sistemą, o ne lieti mažas informacijas atskirai.

Leiskite klausti, tačiau galite neatsakyti

Šis metodas yra pats geriausias, tačiau lengviau pasakyti, negu padaryti. Ar kada nors pastebėjote, kad jums retkarčiais būna užduoti asmeniniai klausimai, į kuriuos atsakius mes jaučiame palengvėjimą. Tuomet pokalbis yra atveriamas į visai kitokį lygį. Tiesa ta, kad dauguma žmonių nori būti atviresni, tačiau nežino kaip susieti savo mintis su kitais, nes mes nenorime nieko įžeisti ir per daug nesidalinti savo mintis ir tampa per daug konservatyvūs.

Gretchen Rubin atliko tyrimą, kuriame buvo pastebėta, kuomet žmonės per daug klausinėja, tai iš tikrųjų kitų neatbaido, o tik juos atveria. Ji sakė negalinti naudoti šios strategijos, nes neturi tam įgudimo, bet jos vyras to dalyko tikras meistras. Dažnai girdi klausimas iš vyro, kurie jai atrodo per smalsūs arba per įžūlus, ir jaučia susierzinimą, bet tuomet jaučiu, kad neįsižeidžiu, nes jaučiuosi suintriguota ir pamaloninta jo susidomėjimo.

Įstrigusios mintys

Kalbėjimas su nepažįstamaisiais

Užmegzti ryšius su visiškai nepažįstamais asmenimis yra puikus dalykas, ypač šiomis technologijų dienomis. Čikagos universitete buvo atliekamas tyrimas, kuris atskleidė: dalyvių buvo prašoma pasikalbėti su nepažįstamaisiais asmenimis traukiniuose arba autobusuose, o tai labai pablogino jų nuotaiką, o dar nuostabiau, tai taip pat praskaidrino nepažįstamųjų nuotaiką. Vėlgi, taip yra nes mes norime bendrauti daugiau su kitais žmonėmis, net ir su nepažįstamaisiais, tačiau nežinome ar jie to nori. Jūs galite pakalbėti su savo pakeleiviu autobuse, o tai padės praskaidrinti jūsų ir pašnekovo dieną.

Skirkite laiko kitiems

Vieni žmonės sako, kad padėti kitiems, tai savanaudiškas elgesys, kadangi tai geras būdas padėti sau. Pagal intuityvumo lygį, tyrimai parodė, kad tai yra visiška tiesa. Eksteterio medicinos universitete buvo atliekamas tyrimas. Tyrimo metu buvo parodyta, kad žmonės kurie skyrė savo laiką savanoriškai įvairioms priežastims, buvo mažiau prislėgti ir jų savijautos, pasitenkinimas gyvenimu, buvo didesni.

Kuomet padedame kitiems, mes padedame ir sau, nes tai verčia mus susitelkti į kažką, kas nėra iš mūsų. Kuomet skirsite laiko kitam asmeniui, pamatysite, kad tai geras būdas nukreipti dėmesį nuo savęs. Jei matote, kad žmogus nuleidęs galvą ir žiūri į apačią, paklauskite ar jis norėtų pasikalbėti. Tai padės tam žmogui pasijausti geriau, jei jam bus užduodamas toks klausimas, o jums bus lengviau taip pat.

Jums taip pat gali padėti ir motyvaciją į darbus. Kadangi bus bandoma kažką atlikti. Patarimai kaip save užsimotyvuoti