Gimdos kaklelio stuburo stenozė: simptomai, priežastys, gydymas

Stuburo kanalo stenozė – tai būklė, kai slankstelių viduje esančios tuštumos susiaurėja. Dėl šio susiaurėjimo gali būti spaudžiamas nugaros smegenų kanalas bei jame einantys nervai, todėl dažnai atsiranda įvairūs skausmai ir kiti nemalonūs pojūčiai.

Stuburo kanalas – tai vieta, kurioje eina nugaros smegenys, jungiančios smegenis su likusiu kūnu. Siaurėjimas gali pasireikšti tiek pačiame kanale, tiek tarp slankstelių ar tose vietose, pro kurias nervai išeina į kitas kūno dalis. Susiaurėjus šioms angoms, padidėja spaudimas nugaros smegenims ar iš jo išeinantiems nervams, todėl gali atsirasti silpnumas, tirpimas, dilgčiojimas ar skausmas rankose, kojose ar liemens srityje.

Stuburo stenozės tipai

Yra kelios stuburo stenozės rūšys, priklausomai nuo to, kurioje stuburo dalyje yra susiaurėjimas:

• Kaklinė stenozė. Susiaurėjimas atsiranda stuburo kanale ties kaklu.
• Juosmeninė stenozė. Dažniausiai diagnozuojama forma, kai problemos kyla ties apatine nugaros dalimi.
• Stenozė gali išsivystyti ir krūtininėje (vidurinėje) nugaros dalyje, tačiau tai pasitaiko retai.

Kas sukelia stuburo kanalo stenozę

Dažniausia priežastis – natūralus stuburo dėvėjimasis senstant, ypač dėl artrito. Slankstelių sąnariuose esantis kremzlinis audinys laikui bėgant nyksta, todėl kaulai ima trintis tarpusavyje ir formuoti kaulines ataugas (osteofitus). Šios ataugos papildomai susiaurina stuburo kanalą. Taip pat uždegimai susustorina raiščius, jungiančius slankstelius, o tai irgi gali mažinti vietos nugaros smegenims.

• Tarpstuburinių diskų išvaržos. Plyšęs diskas gali spausti nugaros smegenis ar šaknis.
• Traumos. Stuburo lūžiai ar raiščių pažeidimai gali sukelti siaurėjimą dėl uždegimo ar randėjimo.
• Navikai. Jei stubure ar jo kanale išsivysto navikas, jis gali užspausti nervus.
• Paget liga. Kai kaulai tampa netipiškai dideli ar trapūs, stuburo kanalas gali siaurėti.
• Sustorėję raiščiai. Standesni ir storesni raiščiai dažnai užima daugiau vietos kanale.

Pagrindinis rizikos veiksnys – vyresnis amžius (dažniausiai peržengus 50 metų ribą). Taip pat didesnė rizika kyla nugyvenus stuburo operacijas ar esant genetiniam polinkiui. Jaunesnius žmones ši būklė gali pasiekti dėl įgimtų anomalijų, stuburo kreivumo ar traumų.

Pagrindiniai stuburo stenozės požymiai

Ne visi ligoniai patiria simptomus, o jei jie ir atsiranda, dažniausiai pasikartoja tie patys: nugaros skausmas, tirpimas, raumenų sustingimas.

• Išialgija (radikulopatija). Skausmas plinta iš apatinės nugaros dalies per sėdmenį į koją – dažnai lyg elektros impulsas.
• Pėdos kritimas. Dėl raumenų silpnumo koją gali būti sunku pakelti ar išlaikyti statmeną, todėl vaikštant pėda tarsi “šlepsi”.
• Sunku stovėti ar vaikščioti. Esant tiesios nugaros padėtyje, skausmas stiprėja, nes padidėja slankstelių spaudimas.
• Netekimas šlapimo ar tuštinimosi kontrolės. Sunkiais atvejais, kai spaudimas pažeidžia nervus, gali pasireikšti šie simptomai – tai pavojinga situacija, reikalaujanti skubios gydytojų pagalbos.
• Mielopatija. Judesių koordinacijos ar jėgos praradimas. Gali lydėti rankų, kojų ar kitų kūno dalių nutirpimas, silpnumas.
• Cauda equina sindromas. Apatinėje stuburo dalyje esanti nervų grupė gali būti užspausta, tada atsiranda nejautrumas tarpkojyje, silpnumas kojose, prarandama šlapimo ar išmatų kontrolė. Ši būklė skubi ir pavojinga.

Kaip nustatoma stuburo stenozė

Diagnozuojant gydytojas iš pradžių domisi jūsų ligos istorija, rizikos veiksniais, apžiūri stuburą ir įvertina jautrumą. Vėliau dažnai skiriami radiologiniai tyrimai – rentgeno nuotraukos, KT arba magnetinio rezonanso (MRT) tyrimai, leidžiantys tiksliau nustatyti, kur ir kiek susiaurėjusi vieta, ar nėra struktūrinių pakitimų.

• MRT. Šis tyrimas padeda matyti minkštųjų audinių, diskų, raiščių būklę bei galimus navikus.
• KT. Rentgeno spindulių pagalba sudaromas trimatis vaizdas, kuris gali būti papildomas kontrastine medžiaga – taip tiksliau nustatomi kremzlinių ar kaulinių struktūrų pakitimai.

Stuburo stenozės gydymo būdai

Nors visiško išgydymo nėra, tačiau dauguma pacientų gali valdyti simptomus keisdami gyvenimo būdą ar taikydami įvairius gydymo metodus. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo simptomų stiprumo ir to, kuri stuburo vieta pažeista.

• Esant nežymiems simptomams, dažniausiai pakanka stebėjimo ir reguliaraus vizitavimo pas gydytoją, kad laiku pastebėti pokyčius.
• Skausmui slopinti praverčia nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (acetaminofenas, ibuprofenas, aspirinas). Jie sumažina skausmą ir uždegimą.
• Tricikliai antidepresantai mažina lėtinį skausmą.
• Kortikosteroidų injekcijos sumažina uždegimą, tačiau naudojamos trumpai dėl galimų nepageidaujamų reakcijų.
• Trumpam skiriamos stipresnės skausmo tabletės (opioidai) – tik esant ūmiam skausmui, nes jos gali sukelti pripratimą.
• Anestetiko (nervų blokados) injekcijos numalšina skausmą tam tikram laikui.
• Raumenų relaxantai tinka esant raumenų spazmams.
• Vaistai nuo nervinės kilmės skausmo (antiepileptikai) gali palengvinti simptomus, jei pažeisti nervai.
• Fizinė terapija – pratimai stiprina nugarą, atpalaiduoja įsitempusius raumenis ir padeda išmokti saugiau judėti.

Chirurginis gydymas

Jeigu simptomai labai stiprūs arba trukdo vaikščioti, gydytojai gali pasiūlyti operaciją:

• Laminektomija. Pašalinama dalis slankstelio siekiant daugiau vietos nugaros smegenims.
• Laminoplastika. Metalinė atrama įstatoma tarp kaklinių slankstelių, kad būtų sudaryta erdvė kanale.
• Laminotomija. Pašalinama tik dalis slankstelio, mažinant spaudimą.
• Minimaliai invazinės operacijos. Tokie metodai sukelia mažiau žalos aplinkiniams audiniams ir padeda išvengti stuburo sujungimo (fuzijos).
• Decompressinė procedūra. Priemonė naudojama pašalinti sustorėjusius raiščius juosmeninėje srityje, kai jie spaudžia nervus.
• Stuburo sujungimas (fuzija). Du ar daugiau slankstelių sujungiami, kad sumažėtų judesiai ir sumažėtų skausmas – taikoma tik kai kitos priemonės nepadeda, nes sumažėja stuburo lankstumas.

Naujovės gydyme

Vienas naujausių metodų – tarpstuburinio skirstiklio įvedimas. Tai nedidelis prietaisas, įdedamas tarp slankstelių, kuris praplečia siaurą vietą ir sumažina spaudimą nervams. Procedūra yra minimali invazyvi ir nereikalauja atviros operacijos.

Taip pat atliekamos dirbtinių sąnarių implantacijos, kurios leidžia stabilizuoti stuburą tačiau neprarasti judrumo. Ankstyvi gydymo rezultatai yra viltingi, tačiau ilgalaikis efektyvumas dar tiriamas, ypač gydant kamieninėmis ląstelėmis, kurios padėtų atkurti pažeistus audinius.

Kaip sau padėti namuose

• Reguliarūs tempimo ir stiprinimo pratimai padeda išlaikyti stuburo judrumą ir sumažinti skausmą. Vandenyje atliekami pratimai ir vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas, kaip vaikščiojimas ar dviračio mynimas, dažnai tinka daugumai žmonių.
• Skausmą malšinti galima ir šiltais ar šaltais kompresais. Įsitikinkite, kas jums tinka labiau: šiluma atpalaiduoja raumenis ir gerina kraujotaką, o šaltis mažina uždegimą.
• Laikysena labai svarbi – sėdėkite ant patogios kėdės, miegokite ant tvirto čiužinio, o sunkius daiktus kilnokite lenkdami kelius, o ne nugarą.
• Jei turite antsvorio, net nedidelis svorio sumažėjimas gali palengvinti stuburo apkrovą ir simptomus.
• Pašaliniai įrenginiai – korsetas, lazdelė ar vaikštynė – padeda lengviau judėti ir sumažina diskomfortą.
• Papildomai gali padėti alternatyvūs metodai: masažas, akupunktūra ar manualinė terapija.

Galimos komplikacijos

Nesiimant priemonių ar gydymo, laikui bėgant kai kurie simptomai gali tapti negrįžtami. Dažniausios komplikacijos – jutimų praradimas, silpnumas, pusiausvyros sutrikimai ar net paralyžius, o taip pat galimas šlapimo ar tuštinimosi kontrolės praradimas.

Gyvenimo būdas sergant stuburo stenoze

Dauguma žmonių, kuriems nustatyta stuburo stenozė, gyvena aktyviai, nors gali tekti keisti dienos ar judėjimo įpročius. Nepriklausomai nuo amžiaus, svarbus reguliarus vidutinio intensyvumo judėjimas – geriausia tie pratimai, kuriuos galite atlikti palenkę liemenį į priekį arba vandenyje.

• Būkite fiziškai aktyvūs kasdien – net lengvi pratimai palengvina stuburo apkrovą.
• Palaikykite sveiką kūno svorį.
• Mėginkite dažniau keisti kūno padėtį, ilgai neužsibūkite vienoje vietoje.
• Sėdėkite ar ilsėkitės, kai tik jaučiate pervargimą.
• Išmokite judesio technikų, kurios sumažina apkrovą nugarai ir padeda išvengti paūmėjimų.

Ką reikia riboti esant kaklinės stuburo dalies stenozei

• Nesikelkite ar nekelkite sunkumų.
• Venkite didelio smūgio aktyvumų – šuolių, bėgimo, kontakto sporto šakų.
• Laikykitės taisyklingos laikysenos, darykite pertraukėles ilgesnio darbo ar naudojantis telefonu metu.
• Venkite rūkymo – jis blogina kraujotaką ir stabdo audinių atsinaujinimą.

Stenozės eiga ir gyvenimo trukmė

Paprastai ši liga progresuoja lėtai, dažniausiai metų metais, tačiau visiškai sustabdyti jos nepavyks. Reguliarūs pratimai, optimalus svoris ir atsargumas padeda lėtinti eigą ir išlaikyti gyvenimo kokybę.

Stuburo stenozė pati savaime gyvenimo trukmės nesutrumpina, tačiau negydant gali sukelti negalią ar sumažinti savarankiškumą dėl didelio skausmo ar judėjimo sutrikimų.