Kas yra galvos skausmas?

Galvos skausmai yra viena dažniausiai pasitaikančių sveikatos problemų, su kuria susiduria žmonės visame pasaulyje. Nors daugeliu atvejų jie nėra pavojingi gyvybei, ūmūs ar nuolatiniai skausmai gali stipriai sutrikdyti kasdienę veiklą ir sumažinti gyvenimo kokybę. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokie galvos skausmų tipai egzistuoja, kokie jų požymiai, dažniausios priežastys, kaip juos atpažinti, palengvinti ar valdyti, bei kada būtina sunerimti.

Galvos skausmo tipai

Visi galvos skausmai paprastai skirstomi į dvi pagrindines kategorijas: pirminius ir antrinius. Pirminiai galvos skausmai yra savarankiški sutrikimai ir paprastai kyla be aiškios išorinės priežasties. Daugeliu atvejų jie būna lėtiniai, t. y. pasikartojantys ar nuolat lydintys skausmai. Antriniai galvos skausmai išsivysto kaip kitos ligos ar būklės pasekmė.

• Įtampos tipo galvos skausmas – dažniausiai pasitaikantis ir pasireiškia spaudimu abiejose galvos ar kaklo pusėse, tarsi veržtų lankas prie smilkinių. Paprastai jį lydi nespecifiniai pojūčiai ir nėra kitų lydinčių simptomų.
• Migrena – stiprus, tvinkčiojantis skausmas dažniausiai vienoje galvos pusėje. Migrenos priepuoliai gali tęstis nuo kelių valandų iki kelių parų ir dažnai pasireiškia kartu su pykinimu, šviesos ar garsų baime ar regėjimo sutrikimais (aura).
• Trigemininės autonominės cefalalgijos – itin stiprūs ir reti galvos skausmai, kurių metu prasideda pakartotiniai, keliolika kartų per dieną atsirandantys priepuoliai. Skausmas dažniausiai lokalizuojasi už akies ar smilkinio. Klasteriniai galvos skausmai – viena iš šios rūšies formų.
• Hemicrania continua – nuolatinis, vienoje galvos ar veido pusėje lokalizuotas skausmas, kuris gali būti lydimas slogos ar pykinimo.
• Naujas kasdienis nuolatinis galvos skausmas – besitęsiantis, vidutinio ar stipraus intensyvumo skausmas abiejose galvos pusėse, dažnai pasireiškiantis kartu su pykinimu ar kitais simptomais.
• Ledinio durio tipo skausmas – trumpi (iki 10 sekundžių trunkantys), labai aštrūs, duriantys skausmai aplink akis. Retas pirminis galvos skausmas.
• Hipniniai galvos skausmai – pasireiškia naktį, dažniausiai abu galvos pusrutulius, vidutinio stiprumo, kartais lydi pykinimas ar jautrumas šviesai.

Antrinius galvos skausmus gali sukelti pagrindinės sveikatos problemos. Dažniausios jų rūšys:

• Po traumos atsiradę galvos skausmai – pasireiškia per 48 valandas po galvos sumušimo. Dažnai jaučiamas tvinkčiojantis ar spaudžiantis skausmas, kartais svaigsta galva ar suprastėja atmintis.
• Alerginis (sinusų) galvos skausmas – kilęs dėl sinuso uždegimo, jaučiamas spaudimas aplink nosį, skruostus, smilkinius.
• Staiga prasidėję stiprūs (žaibo) galvos skausmai – labai intensyvūs skausmai, atsirandantys per kelias minutes. Jie gali būti pavojingo susirgimo požymis, pvz., galvos smegenų kraujavimo.
• Vaistų perdozavimo sukelti galvos skausmai – dažnai pasireiškia žmonėms, ilgai ir dažnai vartojantiems skausmą malšinančius vaistus. Nutraukus šių vaistų vartojimą, skausmai dažniausiai praeina.
• Dehidratacijos galvos skausmas – išsivysto dėl skysčių trūkumo organizme ir gali būti juntamas visoje galvoje arba vienoje jos dalyje.

Galvos skausmo simptomai

Skausmo vieta ir pobūdis, taip pat papildomi simptomai priklauso nuo skausmo tipo. Dažniausiai žmonės patiria:

• Spaudimą ar skausmą smilkiniuose, pakaušyje ar veide
• Veržimo, tarsi galvą spaustų žiedas, pojūtį
• Pulsuojantį ar tvinkčiojantį skausmą, dažnai stiprėjantį judant galvai
• Staigius, šaudančius skausmus kakle
• Pykinimą ar vėmimą (ypač migrenos ar klasterinių skausmų atveju)
• Jautrumą šviesai, garsui ar kvapams
• Regos sutrikimus, tokius kaip blykčiojimas ar zigzagai akyse
• Nuovargį, silpnumą, koncentracijos išsiblaškymą
• Tirpimą ar nejautrumą rankose ar kojose
• Dvejinimąsi akyse
• Virškinimo sutrikimus, pvz., viduriavimą

Kas sukelia galvos skausmą?

Galvos skausmas dažniausiai atsiranda, kai sudirginami trigemininio nervo skyriai, kurie perduoda pojūčius iš galvos odos, kaukolės kraujagyslių, smegenų dangalų, veido ir kitų galvos bei kaklo sričių.

Šių nervų receptoriai reaguoja į įvairius dirgiklius arba ligas ir siunčia signalus į galvos smegenų dalį, atsakingą už skausmo suvokimą. Ši reakcija gali būti tiek kitos ligos pasekmė, tiek pirminio galvos skausmo sutrikimo išraiška.

Dažnos lėtinio skausmo priežastys

• Pirminiai galvos skausmo sutrikimai, tokie kaip migrena arba hemicrania continua
• Dažnas vaistų nuo skausmo vartojimas, sukeliantis vaistų perdozavimo galvos skausmus
• Stresas, nuotaikos sutrikimai, tokie kaip depresija ar nerimo sutrikimai
• Uždegiminiai procesai ar kraujagyslių problemos smegenų srityje
• Smegenų augliai (apie pusę sergančiųjų piktybiniais smegenų navikais jaučia ir nuolatinius galvos skausmus)
• Galvos traumos

Yra tam tikros grupės žmonių, kuriems rizika susirgti lėtiniais galvos skausmais yra didesnė. Jie dažnesni tarp 25–50 metų, taip pat dažnesni tiems, kurie vartoja alkoholį. Riziką didina antsvoris, aukštas kraujospūdis, cukrinis diabetas, miego problemos ir depresija.

Pabudimas iš miego ar pertraukiamas miegas didina jautrumą skausmui, nes pakinta smegenų veiklos tipas. Miego trūkumas, naktiniai kvėpavimo sutrikimai ar alkoholio vartojimas padidina ryto galvos skausmų riziką.

Kas provokuoja galvos skausmą?

Kiekvienas žmogus gali turėti skirtingus skausmo provokatorius, kurie priklauso nuo individualaus jautrumo ir skausmo tipo. Dažniausiai įvardijamos priežastys:

• Emocinis stresas
• Ryški šviesa arba triukšmas
• Hormonų svyravimai, pvz., menstruacijos
• Maisto praleidimas
• Prastas miegas arba per ilgas miegas
• Aštrūs kvapai (pvz., parfumerija, dūmai)
• Alkoholis
• Specifiniai maisto produktai: brandinti sūriai, rūkyti mėsos gaminiai, fermentuoti produktai, juodasis šokoladas
• Fizinis krūvis
• Kaklo skausmai ar įtampa
• Staigūs orų pokyčiai

Nėštumo metu, ypač pirmąjį trimestrą ir po gimdymo, dėl hormonų svyravimų gali padidėti pirminio galvos skausmo – migrenos, įtampos tipo ar trigemininių autonominių cefalalgijų – dažnis.

Kada galvos skausmas gali būti pavojingas?

Kartais galvos skausmas signalizuoja apie rimtą ar gyvybei pavojingą būklę. Skubios pagalbos reikia šiais atvejais:

• Netikėtai atsiradęs, stipriausias gyvenime jaustas skausmas
• Skausmas prasideda kartu su sąmonės sutrikimu
• Pasireiškia sumišimas, atminties sutrikimai ar asmenybės pokyčiai
• Galvos skausmas atsiranda po traumos
• Itin stiprus, staigus skausmas kartu su kaklo sustingimu
• Skausmas kartu su karščiavimu, pykinimu, jei nėra kitų paaiškinimų
• Pasireiškia silpnumas, tirpimas ar judesių sutrikimai galūnėse kartu su skausmu
• Stiprėjančios ar vis dažnėjančios atakos
• Ryškūs galvos skausmo pobūdžio pokyčiai
• Nuolatiniai ar pasikartojantys skausmai vaikams
• Priepuolių ar kvėpavimo sutrikimo epizodai kartu su galvos skausmu
• Dažni (daugiau nei du kartus per savaitę) skausmai
• Staiga užsitęsęs kasdienis galvos skausmas vyresniems nei 50 metų
• Naujai atsiradęs skausmas žmonėms, turintiems onkologinių ar imunodeficitinių ligų

Kaip nustatomi galvos skausmo sutrikimai?

Galvos skausmas dažniausiai diagnozuojamas įvertinus simptomus ir atlikus fizinį ištyrimą. Gydytojas renka informaciją apie bendrą sveikatos būklę, šeimos istoriją, vartojamus vaistus, skausmo dažnumą, trukmę, intensyvumą, vietą bei papildomus simptomus priepuolių metu. Taip pat svarbu žinoti, kokie veiksniai skausmą provokuoja, ir kokio amžiaus prasidėjo pirmi simptomai.

Dažniausiai pakanka šio vertinimo, tačiau tam tikrais atvejais gali būti atliekami papildomi tyrimai – galvos smegenų kompiuterinė tomografija (KT), magnetinis rezonansas (MR), kraujo, šlapimo ar smegenų skysčio tyrimai, siekiant atmesti insultą, infekciją, kraujagyslių ar kitas ligas.

Kaip malšinti galvos skausmą namuose?

Atsiradus galvos skausmui dažniau padeda paprastos priemonės, kurių galite imtis patys:

• Trumpai pamiegoti arba pailsėti
• Išgerti pakankamai vandens
• Pridėti šaltą kompresą prie kaktos
• Prislopinti apšvietimą ar užsidengti akis
• Išgerti gėrimų su kofeinu, pvz., kavos
• Lengvai pamasažuoti smilkinius

Ką daryti, kai galvos skausmas nepraeina?

Jei kankina nuolatinis, ilgai trunkantis ar pasikartojantis galvos skausmas (pvz., migrena ar lėtiniai kasdieniai skausmai), gydytojas gali rekomenduoti vaistų. Dažniausiai tai – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas) arba kiti nereceptiniai skausmą malšinantys vaistai (pvz., paracetamolis), tačiau jų nevertėtų vartoti dažniau nei tris kartus per savaitę.

Esant sunkesniems atvejams, gydytojas gali paskirti stipresnių preparatų (triptanų ar kitų išrašomų vaistų).

Patarimai nuolat ar dažnai pasireiškiančių galvos skausmų valdymui

Jei galvos skausmai vargina dažnai ar kasdien, verta įdiegti keletą įpročių, kurie gali sumažinti priepuolių skaičių ar jų intensyvumą.

• Vartoti prevencinių vaistų, jei juos paskiria gydytojas
• Vesti galvos skausmų dienoraštį – sekite atakų dažnumą, trukmę, lydinčius simptomus ir galimus dirgiklius
• Rūpintis kokybišku miegu, laikytis reguliaraus grafiko
• Atsisakyti alkoholio ir rūkymo
• Aktyviai judėti, sportuoti
• Valgyti sveiką, subalansuotą maistą ir vengti jūsų atveju galimas galvos skausmo provokuojančias produktų
• Praktikuoti sąmoningumo technikas, meditaciją ar atsipalaidavimo pratimus
• Išbandyti biofeedback ar kognityvinę elgesio terapiją, jei rekomenduoja specialistas
• Kai kuriems gali padėti alternatyvus gydymas, pavyzdžiui, akupunktūra

Daugumai žmonių galvos skausmus galima suvaldyti tinkamai pasirinkus tiek gyvenimo būdo, tiek gydymo strategijas. Svarbu stebėti simptomus, atpažinti pavojingus požymius ir prireikus laiku kreiptis į gydytoją.