Kas yra nerimo sutrikimas?

Visiems pažįstamas jausmas, kai kartais užklumpa nerimas. Tačiau kai šios emocijos tampa itin intensyvios ir pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, tai gali būti ženklas, kad susiduriate su nerimo sutrikimu.

Kas yra nerimo sutrikimas

Nerimo sutrikimai – tai psichikos būklės, kuomet nerimas ar baimė ima dominuoti žmogaus mintyse ir elgesyje. Juos sukelia sutrikęs streso valdymo mechanizmas organizme. Nors visiems pasitaiko nerimo, sutrikimai išsiskiria tuo, kad emocijos tampa per stiprios ir nebevaldomos, o žmogus sunkiai atpažįsta tikrąsias grėsmes.

Šios būsenos gali pasireikšti nuolatiniu įsitempimu, nesibaigiančia įtampa dėl galimų pavojų, o kai kuriais atvejais net smarkiai paveikti bendravimą ir kasdienę veiklą.

Nerimo sutrikimų tipai

Yra keli pagrindiniai nerimo sutrikimų tipai. Kiekvienas iš jų turi savitų bruožų, tačiau visus vienija pastovus ar dažnai pasikartojantis stiprus nerimas.

• Generalizuotas nerimo sutrikimas (GNS). GNS pasireiškia nuolatiniu, perdėtu nerimu ir rūpesčiu įvairiausiomis temomis – darbu, santykiais, sveikata. Simptomai tęsiasi bent pusę metų, dažnai trukdo kasdieniniam gyvenimui bei socialinei veiklai. Papildomai gali lydėti neramumas, irzlumas, nuovargis ir miego sutrikimai.
• Panikos sutrikimas. Žmonės, turintys panikos sutrikimą, patiria staigius, dažnai netikėtus panikos priepuolius – intensyvaus siaubo akimirkas be aiškios priežasties. Šie priepuoliai dažnai pasireiškia prakaitu, širdies plakimu, dusuliu, galvos svaigimu ar net baime, kad išprotės ar mirs. Kartais žmonės ima vengti situacijų, kuriose jau buvo patyrę panikos priepuolį, dėl baimės, kad jis vėl pasikartos.
• Socialinis nerimo sutrikimas (socialinė fobija). Daug daugiau nei paprastas drovumas, šis sutrikimas pasireiškia stipria baime būti vertinamam ar kritikuojamam kitų. Žmogui tampa sunku bendrauti, dažniausiai šios problemos trunka mažiausiai šešis mėnesius.
• Atskyrimo nerimo sutrikimas. Gali išsivystyti tiek vaikystėje, tiek suaugus. Žmogus stipriai išgyvena bijodamas būti atskirtas nuo artimųjų, nuolat nerimauja dėl jų ar savo saugumo. Jei baimė užsitęsia pusę metų ar ilgiau ir trukdo santykiams, reikėtų susirūpinti.
• Specifinės fobijos. Šios fobijos – tai nepagrįsta, intensyvi baimė tam tikrų objektų ar situacijų, pavyzdžiui, vorų, tamsos, lėktuvų, viešo kalbėjimo. Ši baimė trunka ilgiau nei šešis mėnesius ir verčia žmogų vengti įvairių gyvenimo sričių.
• Agorafobija. Tai stipri baimė būti ten, kur gali būti sunku pasišalinti, jei kiltų panikos priepuolis ar staigus susigėdimas. Dažnai žmonės vengia viešų vietų, kelionių ar net išėjimo iš namų vieni.
• Selektinis mutizmas. Šis retesnis nerimo sutrikimas dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Vaikas normaliai kalba namuose, bet tam tikrose situacijose ar aplinkoje visai neprabyla. Jam būdingi ir kiti simptomai – uždarumas, stiprus drovumas, polinkis atsiriboti ar patirti pykčio priepuolius.

Kaip atpažinti nerimo sutrikimus

Nerimas savaime nėra liga. Tačiau kai įtampa nepraeina, atsiranda fizinių ir emocinių simptomų, kurie trukdo kasdienybėje, tokie požymiai tampa įspėjamuoju ženklu.

Būdingi simptomai gali būti:

• Miego sutrikimai
• Galvos svaigimas
• Sausumas burnoje
• Pastovus nerimas, baimė ar panikos jausmas
• Raumenų įtampa
• Pykinimas
• Širdies plakimas ar širdies ritmo sutrikimai
• Prakaituotos, šaltos rankos ar pėdos
• Dilgčiojimas, nutirpimas galūnėse
• Nesugebėjimas atsipalaiduoti, nuolatinis neramumas

Jei šie požymiai kamuoja daugiau nei pusę metų ir ima kliudyti gyvenimui, vertėtų pasitarti su sveikatos specialistu.

Diagnozė ir priežastys

Nerimo sutrikimus lemia daugybė veiksnių – nuo paveldėjimo iki asmeninių išgyvenimų. Dažnai įtakos turi vaikystės traumos, patirta prievarta ar atstūmimas, didelė baimė ar drovumas vaikystėje, taip pat šeimos istorija, kurioje buvo psichikos sutrikimų.

Kartais nerimo simptomus gali išprovokuoti ir sveikatos problemos, pavyzdžiui, skydliaukės ligos ar širdies ritmo sutrikimai. Be to, kai kurios medžiagos – kofeinas, stimuliantai ar tam tikri vaistai – taip pat gali pabloginti nerimą.

Diagnozuojant nerimo sutrikimus nėra vieno aiškaus testo. Gydytojas pirmiausia įvertins bendrą sveikatos būklę ir, jei nerimo simptomų negalima paaiškinti kitomis ligomis, nukreips tolimesniam vertinimui pas psichikos sveikatos specialistą. Diagnozė nustatoma pagal tam tikrus kriterijus, atsižvelgiant į simptomų pobūdį bei trukmę.

Nerimo gydymo ir pagalbos galimybės

Jei nerimo lygis stipriai trukdo savijautai ar kasdienybei, svarbu ieškoti pagalbos. Gydymas priklauso nuo konkretaus sutrikimo tipo ir asmeninių poreikių. Dažnai taikomi keli metodai kartu – psichoterapija, vaistai ir savipagalba.

Psichoterapija

Viena veiksmingiausių pagalbos priemonių – kognityvinė elgesio terapija (KET). Tai trumpalaikis terapijos būdas, padedantis išmokti atpažinti bei keisti neigiamas mintis ir reakcijas. Jei problema – didelė baimė tam tikrų situacijų, naudinga skirti ekspozicijos terapijos, padedančios po truputį priprasti prie keliančių nerimą dalykų.

Vaistų terapija

Simptomams suvaldyti gydytojai dažnai skiria vaistus. Tai gali būti benzodiazepinai, padedantys greitai sumažinti nerimą, bet jiems išsivysto pripratimas, todėl ilgalaikiam gydymui dažniau parenkami kiti preparatai, pavyzdžiui, antidepresantai. Kai kuriais atvejais taikomi ir alternatyvūs vaistai ar vaistų deriniai. Gydantis svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, nekeisti vaistų dozės savarankiškai, atidžiai stebėti savo savijautą bei informuoti specialistą apie visus pokyčius.

Antidepresantai kartais gali turėti įtakos vaikų ir paauglių emocinei gerovei, tad būtina glaudžiai bendradarbiauti su gydytoju.

Savipagalba

Psichologinė gerovė prasideda nuo rūpinimosi savimi. Pakankamas miegas, subalansuota mityba, dienos režimas, reguliari fizinė veikla ir buvimas gryname ore padeda stabilizuoti nuotaiką. Verta vengti alkoholio ir kitų žalingų medžiagų.

• Pakankamai miegoti
• Valgyti sveiką maistą
• Turėti dienos rutiną
• Kiekvieną dieną pajudėti, bent trumpai pasivaikščioti
• Bendrauti su artimaisiais ar draugais, kai kyla nerimo jausmas
• Dalyvauti bendruomenės veiklose, užsiimti kolektyvine veikla
• Vengti alkoholio, svaigiųjų medžiagų

Savipagalbos priemonės gali ženkliai pagerinti savijautą ir padėti geriau suvaldyti stresą, tačiau stipresnio nerimo atveju visada svarbu kreiptis į specialistus.

Pabaigai

Kasdienybėje dažnai tenka susidurti su streso sukeltu nerimu, tačiau jei vidinės įtampos pojūtis nepraeina ar darosi vis stipresnis, verta skirti tam daugiau dėmesio. Nerimo sutrikimai gali trukdyti ir silpninti gyvenimo kokybę, bet šiuolaikinės gydymo galimybės leidžia atgauti kontrolę ir kurti pilnavertį gyvenimą. Svarbiausia – nelikti vieniems, laiku kreiptis pagalbos ir pasirūpinti savo psichologine sveikata.