Kas yra viduriavimas?

Viduriavimas – dažnas sveikatos sutrikimas, galintis ištikti bet kurio amžiaus žmones. Jam būdingi pakitusios – skystos ar vandeningos – išmatos, kurios pasireiškia bent tris kartus per dieną. Nors dažniausiai ši būklė greitai praeina, kartais ji gali trukti ilgiau ir signalizuoti apie rimtesnę problemą.

Pagrindiniai simptomai

Viduriavimas pasireiškia padažnėjusiu tuštinimusi, kai išmatos tampa vandeningos ar itin skystos. Dažnai jaučiamas staigus noras eiti į tualetą, gali skaudėti pilvą, atsirasti spazmų. Priklausomai nuo priežasties, žmogus taip pat gali karščiuoti, vemti, jausti galvos svaigimą.

• Stiprūs pilvo skausmai ar mėšlungis
• Šlapinimosi sumažėjimas ar tamsesnė šlapimo spalva
• Kraujas ar gleivės išmatose
• Pykinimas, vėmimas
• Svorio kritimas, apetito pokyčiai
• Pūtimasis, pilvo gurguliai

Būtina atkreipti dėmesį į juodos spalvos išmatas – jos gali įspėti apie kraujavimą virškinamajame trakte.

Ūmus ir sunkus viduriavimas

Dauguma atvejų būna trumpalaikiai – simptomai išnyksta per kelias dienas savaime, o konkrečios priežasties dažnai nepavyksta nustatyti. Ūmus viduriavimas paprastai trunka iki keturių dienų.

Jei viduriavimas vargina ilgiau nei keturias dienas, galima įtarti sunkesnę būklę, kuri gali lemti stiprų organizmo skysčių praradimą (dehidrataciją) ar net reikalauti gydymo ligoninėje.

Kas dažniausiai sukelia viduriavimą?

Viduriavimo priežasčių yra daug ir įvairių – nuo nekenksmingų iki reikalaujančių rimtesnio gydymo. Dažniausios priežastys priklauso nuo viduriavimo trukmės ir žmogaus sveikatos būklės.

Ūmaus viduriavimo priežastys

• Virusinės infekcijos (pavyzdžiui, rotavirusas, norovirusas)
• Bakterinės infekcijos (E. coli, salmonelės, šigelės, kampilobakterijos)
• Parazitinės infekcijos (kriptosporidijos, lamblijų infekcija, entamebos)
• Vaistų poveikis – dažnai pasitaiko vartojant antibiotikus, magnio papildus, rūgštingumą mažinančius ar onkologinius vaistus
• Kelionių metu užterštu maistu ar vandeniu perduodami mikroorganizmai

Infekcijos dažniausiai pasireiškia staiga ir trunka trumpai, bet kai kurių parazitų sukelti sutrikimai gali įsitvirtinti ilgiau.

Lėtinio viduriavimo priežastys

• Nuolatinės infekcijos
• Maistinės alergijos (pvz., karvės pieno, sojos, grūdų, kiaušinių ar žuvies produktams)
• Maisto netoleravimas – dažniausiai laktozės, fruktozės ar cukraus alkoholių netoleravimas
• Virškinimo sistemos ligos: celiakija, Krono liga, kolitas, dirgliosios žarnos sindromas
• Pilvo organų operacijos – pvz., pašalinus tulžies pūslę ar apendicitą
• Ilgalaikis vaistų vartojimas, ypač antibiotikų, kurie gali pakeisti žarnyno mikroflorą

Lėtinio viduriavimo metu kartais po infekcijos pasireiškia laikinas pieno produktų netoleravimas.

Dehidratacijos pavojus ir požymiai

Jei viduriavimas užtrunka, organizmas netenka daug skysčių. Tuomet gresia dehidratacija, kuri ypač pavojinga vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Būtina žinoti ženklus, kurie įspėja apie dehidrataciją:

• Stiprus troškulys
• Burnos gleivinės sausumas
• Retas ar mažas šlapinimasis
• Sumažėjęs odos elastingumas
• Nuovargis, silpnumas
• Galvos svaigimas
• Tamsus šlapimas

Kūdikiai gali nešlapinti kelias valandas, verkti be ašarų, jų momenėlis gali įdubti. Tokiais atvejais rekomenduojama kuo skubiau kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus.

Kada būtina gydytojo konsultacija?

Dauguma žmonių lengvą viduriavimą gali gydyti namuose. Tačiau yra požymių, kai būtina kreiptis į gydytoją:

• Išmatose pastebimas kraujas ar jos tapo labai tamsios
• Viduriavimas stiprėja ir nepraeina kelias dienas
• Smarkus pilvo ar tiesiosios žarnos skausmas
• Atsirado dehidratacijos simptomų
• Karščiavimas, vėmimas arba daugiau nei 6 vandeningi tuštinimaisi per 24 valandas

Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas vaikams, kūdikiams, senjorams arba turintiems imuninės sistemos sutrikimų.

Kaip diagnozuojamas viduriavimas

Jei viduriavimas užsitęsia arba jo priežastys neaiškios, gydytojai gali rekomenduoti papildomų tyrimų, kad išsiaiškintų, kas sukelia simptomus ar ar nėra dehidratacijos:

• Išmatų tyrimai, ieškant bakterijų, parazitų ar virusų
• Virškinamojo trakto apžiūra specialiais prietaisais (sigmoidoskopija arba kolonoskopo tyrimas)
• Vaizdo tyrimai – magnetinio rezonanso arba kompiuterinės tomografijos skenavimas
• Kraujo tyrimai, tiriant anemiją, uždegimus ar įvairias ligas, tokias kaip celiakija
• Maisto netoleravimo testai

Išsami anamnezė, įskaitant neseniai vartotus vaistus, atliktas operacijas ar suvalgytą maistą, dažnai padeda gydytojui nustatyti diagnozę greičiau.

Kaip gydyti ir palengvinti viduriavimą

Lengvi viduriavimo atvejai paprastai praeina savaime. Svarbiausia – gausiai gerti skysčių, kad būtų atstatyti netekti mineralai ir vanduo. Gerkite vandenį, sultis be pridėtinio cukraus, sūrius sultinius arba specialius rehidratacijos tirpalus.

Vaikai turėtų vartoti tam skirtus burnos rehidratacijos tirpalus. Kūdikiai ir maži vaikai neturėtų būti gydomi sportiniais gėrimais ar vaisių sultimis, nes tai gali sustiprinti simptomus. Prireikus tęsiamas žindymas arba maitinimas mišiniais, o maistą siūloma pradėti grąžinti palaipsniui.

Jei viduriavimas stiprus ar trunka ilgai, gydytojas, įvertinęs būklę, gali paskirti vaistų: tam tikrus priešviduriavimo vaistus, antibiotikus (jei įtariama bakterinė infekcija), skysčius tiesiogiai į veną arba gydymą nuo parazitų, jei jie aptinkami organizme. Svarbu nevartoti vaistų savarankiškai, ypač vaikams, be gydytojo nurodymo.

Prevencija ir rizikos mažinimas

Nors ne visus viduriavimo atvejus galima numatyti ar išvengti, yra būdų sumažinti riziką susirgti:

• Nuolatos plauti rankas muilu, ypač prieš valgį ir po tualeto
• Valyti dažnai liečiamus paviršius
• Vengti neplautų ar nepakankamai termiškai apdorotų maisto produktų
• Kelionėse saugotis užteršto vandens, nevartoti ledo, žalių vaisių ar daržovių
• Skiepytis tam tikromis vakcinomis, kurios apsaugo nuo rotaviruso

Vykstant į kitą šalį verta laikytis papildomų atsargumo priemonių: vartoti tik buteliuose išpilstytą vandenį, vengti gatvės užkandžių, užtikrinti, kad mėsa ir žuvis būtų kruopščiai iškepę, o pieno ir jo produktai – pasterizuoti.