Kava ir jos poveikis diabetui

Kava daugeliui yra neatsiejama ryto ar dienos dalis. Šis populiarus gėrimas garsėja ne tik savo skoniu, bet ir nauda sveikatai. Tyrimai rodo, kad tam tikros kavos sudedamosios dalys gali sumažinti širdies ligų, Alzheimerio, Parkinsono ir kai kurių vėžio formų riziką.

Kokį poveikį kava turi cukriniam diabetui?

Daugelio tyrimų duomenimis, reguliarus kavos vartojimas gali būti siejamas su mažesne antro tipo diabeto rizika. Tačiau jei diabetu jau sergate, padidėjęs kavos kiekis ne visada atneša naudos – kai kuriais atvejais jis netgi gali būti žalingas.

Kavos sudėtis ir jos poveikis organizmui

Kava laikoma antioksidantų šaltiniu. Be to, ji turi:

• vitaminų,
• mineralų,
• kofeino,
• kitų biologiškai aktyvių junginių.

Tarp mažinančių oksidacinį stresą junginių išskiriamos chlorogeno, ferulo ir N-kumaro rūgštys. Manoma, kad būtent dėl šių antioksidantų kava gali būti naudinga sveikatai, padėdama sumažinti antro tipo diabeto riziką.

Kiek kavos naudinga?

Epidemiologiniai tyrimai teigia, kad žmonės, kurie suvartoja 3–4 puodelius kavos kasdien, rečiau suserga antro tipo diabetu – rizika sumažėja maždaug ketvirtadaliu, palyginti su tais, kurie kavoja retai ar visai jos negeria. Šis ryšys pastebėtas vartojant tiek įprastą, tiek bekofeinę kavą.

Kava sergantiesiems diabetu – ko saugotis?

Diabetas reiškia, kad kraujyje cirkuliuoja daugiau cukraus nei įprasta, o organizmas negali tinkamai gaminti ar panaudoti insulino. Su pirmo tipo diabetu organizmas visai nesintetina insulino, o sergant antru tipu, insulino pritrūksta arba ląstelės į jį nereaguoja. Gali pasitaikyti ir nestandartinė diabetinė būklė – nėštumo diabetas, kuris dažniausiai būna laikinas.

Diabeto valdymui labai svarbu subalansuota mityba, judėjimas ir gydytojo sudarytas gydymo planas.

Kofeinas – ne visada draugas

Nors kai kuriais atvejais kofeinas gali sumažinti diabeto riziką, jau sergantiems šia liga jis gali pakenkti. Mokslas rodo, kad kofeinas gali trikdyti gliukozės pasisavinimą ir mažinti insulino jautrumą ląstelėse. Kai kurie kavos fenoliniai junginiai, įskaitant chlorogeno rūgštį, taip pat gali paveikti gliukozės pernašą ir bloginti insulino veikimą.

Peržvelgus kelis klinikinius tyrimus paaiškėjo, kad kavos įtaka sergančiųjų glikemijos kontrolei vis dar nėra iki galo aiški – būtini išsamesni tyrimai.

Kavos priedai – svarbi detalė

Neretai kavoje norisi ir priedų: cukraus, sirupų, grietinėlės ar net sintetinių saldiklių. Tačiau sergant diabetu, papildomi angliavandeniai – ne pats geriausias pasirinkimas. Tokie priedai gali pabloginti ligos eigą, nes didina cukraus kiekį kraujyje. Yra duomenų, kad net ir nesaldinti dirbtiniai saldikliai gali turėti neigiamą poveikį – pavyzdžiui, pakeisti žarnyno mikrobiotą ir pabloginti gliukozės toleranciją.

Prieš keičiant įpročius ar dedant priedus į kavą, vertėtų pasitarti su gydytoju. Tai padės pasirinkti tinkamiausius sprendimus savo sveikatai.

Kava ir arbata – ilgesnio gyvenimo prieskonis?

Ne vienas tyrimas patvirtina, kad tiek kava, tiek žalioji arbata gali būti naudingi tiems, kurie serga antro tipo diabetu. Šie žmonės dažniau susiduria su kraujotakos ligomis, onkologiniais susirgimais, kaulų lūžiais ar demencija. Pastebėta, kad geriant dvi ir daugiau kavos, taip pat keturias ar daugiau žaliosios arbatos puodelių per dieną, mirtingumo rizika per penkerius metus sumažėja net iki 63 procentų.

Nors šie rezultatai įkvepia, dar reikia daugiau mokslinių duomenų, vertinančių tokių gėrimų poveikį ilgam laikotarpyje.

Ką svarbu atsiminti?

Jei sergate diabetu, svarbu aptarti kavos (ar kitų gėrimų) kiekį ir įtaką būklei konsultuojantis su gydytoju. Pasiruoškite klausimų, kad žinotumėte, į ką atkreipti dėmesį.

Individualus požiūris į mitybą, gyvenimo būdą ir gydymą – pagrindas sėkmingai kontroliuoti diabetą. Net jei šia liga sergate tik šeimos rate, verta pasikalbėti su gydytoju, kaip pasirinkti sveikesnius įpročius ir ilgainiui sumažinti riziką.