Kiek kasdien reikia vaikščioti, kad jūsų širdis išliktų sveika

Reguliari fizinė veikla yra viena iš svarbiausių širdies ir kraujagyslių sveikatos stiprinimo priemonių. Rekomenduojama kas savaitę skirti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo judėjimui – iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad šį tikslą pasiekti sudėtinga, tačiau išskaidžius į trumpesnius kasdienius užsiėmimus, kartais užtenka vos 20 minučių pasivaikščiojimo per dieną.

Kodėl kasdienė mankšta svarbi?

Nors specialistai pataria užsiimti fizine veikla, mažiau nei ketvirtadalis suaugusiųjų pasiekia rekomenduojamą aktyvumo ribą. Kai kurios žmonių grupės – vyresni asmenys, moterys, žemesnes pajamas gaunantys gyventojai – judėti link šio tikslo linkę rečiau. Itin svarbu skleisti žinią, kad net trumpi pasivaikščiojimai kasdien naudingi visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar kūno sudėjimo.

Mokslo tyrėjai pabrėžia, jog fizinio aktyvumo skatinimas – tai galimybė išspręsti ne tik individualius sveikatos klausimus, bet ir paskatinti bendruomenes daugiau judėti ten, kur to labiausiai reikia.

Kiek vaikščioti naudinga?

Norint pasiekti 150 minučių per savaitę tikslą, nereikia visų minučių skirti vienu kartu – aktyvumą galima kaupti po truputį. Pasivaikščiojimas, kopimas laiptais, toliau palikta mašina – visa tai prisideda prie rezultatų. Kiekviena aktyvumo minutė svarbi, net jei judate tik pertraukėlėmis.

Kaip vaikščiojimas veikia širdies sveikatą?

Reguliariai vaikščiojant padažnėja širdies ritmas – taip organizmas geriau aprūpinamas deguonimi ir maisto medžiagomis, aktyviau cirkuliuoja kraujas, sumažėja kraujospūdis. Ilgainiui širdis stiprėja, o fizinis aktyvumas padeda palaikyti ar mažinti svorį.

Be to, rytiniai ar vakariniai pasivaikščiojimai padeda sumažinti streso lygį, kuris neigiamai veikia ne tik emocinę, bet ir širdies sveikatą. Net ir tie, kurie iki šiol mažai judėjo, pradėti niekada nevėlu – fizinė veikla naudinga bet kuriame amžiuje.

Judėjimas taip pat teigiamai veikia kraujo riebalų balansą: mažėja „blogojo“ cholesterolio kiekis, o „gerojo“ – didėja, todėl sumažėja kraujagyslių užsikimšimo ir per didelio spaudimo rizika. Reguliarus vaikščiojimas padeda apsisaugoti ne tik nuo širdies ligų, bet ir nuo uždegimų, vėžio, diabeto.

Ką dar galima daryti dėl sveikos širdies?

Vaikščiojimas – tik viena iš daugybės galimų veiklų. Širdžiai ir viso kūno savijautai naudingi ir kiti judėjimo būdai:

• Joga
• Bėgimas
• Plaukimas
• Važiavimas dviračiu
• Šokiai
• Kamuolinių sporto žaidimai
• Svarmenų kilnojimas
• Kopimas laiptais
• Šokinėjimas per virvutę
• Žygiai pėsčiomis
• Sodininkystė ar sunkesni sodybos darbai

Pasirinkite tokią veiklą, kuri teikia malonumą – svarbiausia judėti reguliariai. Planuojant aktyvumą kasdien, naudinga išbandyti skirtingus užsiėmimus: važinėkite dviračiu, eikite pėsčiomis ar kopkite laiptais – įvairovė padeda išlaikyti motyvaciją ir nepervargti nuo vienodos rutinos.

Jei iki šiol fizinis aktyvumas jūsų kasdienybės nedžiugino, prieš pradėdami naują veiklą pasitarkite su gydytoju. Specialistas padės parinkti saugiausią ir jums labiausiai tinkančią fizinio aktyvumo formą.

Kokie įpročiai dar stiprina širdį?

Be judėjimo, širdies stiprumą ir sveikatą palaikyti padeda ir kitos kasdienės priemonės:

• Valgykite įvairų maistą: rinkitės daugiau daržovių, vaisių bei augalinės kilmės baltymų.
• Venkite perdirbto, daug cukraus ar druskos turinčio maisto, ribokite saldumynus ir gazuotus gėrimus.
• Nepradėkite rūkyti, o rūkantys turėtų ieškoti galimybių mesti.
• Suvartokite kuo mažiau alkoholio.
• Ieškokite būdų mažinti stresą kasdienybėje.
• Reguliariai lankykitės pas gydytoją profilaktinėms apžiūroms.

Kiekviena diena, praleista aktyviai – investicija į jūsų širdies ir visos sveikatos gerovę. Trumpas, bet reguliarus pasivaikščiojimas arba mėgiama aktyvi veikla ženkliai pagerina savijautą. Norint pasirinkti tinkamiausią judėjimo būdą, verta pasitarti su gydytoju – taip išliksite saugūs ir ilgainiui pasieksite geriausių rezultatų.