Kodėl celiakija reikšmingai padidina limfomos riziką

Žmonėms, sergantiems celiakija, nustatytas didesnis pavojus susirgti ne Hodžkino limfoma, palyginti su bendrąja populiacija. Nors ši žinia gali pasirodyti bauginanti, verta pažymėti, kad absoliuti rizika išlieka nedidelė, o jos mažinimui itin svarbus griežtas laikymasis begliutenės dietos.

Celiakijos ir limfomos sąsaja

Sergantieji celiakija turi didesnę tikimybę susidurti su limfinės sistemos vėžiniais susirgimais. Negana to, kai kurie tyrimai rodo, kad net žmonės, kenčiantys nuo neceliakinio jautrumo gliutenui, taip pat gali susidurti su didesne rizika susirgti ne Hodžkino limfoma, nors to ryšio įrodymai nėra vienareikšmiai.

Buvo stebėta, kad padidėjusi rizika pasireiškia ne tik patiems celiakija sergantiems asmenims, bet ir jų broliams ar seserims, net jei šie nėra diagnozuoti, kas leidžia manyti, jog tam tikri genetiniai veiksniai sieja abi ligas.

Kas yra ne Hodžkino limfoma?

Ne Hodžkino limfoma – tai vėžys, apimantis limfinę sistemą (limfmazgius, blužnį, kitas imuninės sistemos dalis). Manoma, kad apie 2 % žmonių kažkuriuo gyvenimo etapu susidurs su šia liga. Tiksliai nėra žinoma, kiek celiakija sergančių asmenų išsivysto limfoma, tačiau kai kurių centrų duomenimis, sergamumas siekia kiek daugiau nei 3 %.

Speciali limfomos rūšis – EATL

Iš daugiau nei trisdešimt skirtingų ne Hodžkino limfomos tipų išskiriama viena, ypač glaudžiai susijusi su celiakija – enteropatija susijusi T ląstelių limfoma (EATL). Šis ypač retas vėžys dažniausiai pažeidžia plonąją žarną, o kiekvienais metais Vakarų šalyse diagnozuojamas rečiau nei vienam žmogui iš milijono. EATL išsivysto tik sergantiems celiakija, nors neretai limfoma diagnozuojama anksčiau nei pati celiakija.

Deja, prasidėjus EATL prognozė būna rimta – didžioji dalis susirgusiųjų miršta per pirmuosius metus. Pastaraisiais metais atsiranda naujų gydymo būdų, galinčių šiek tiek pagerinti išgyvenamumą.

Simptomai ir rizikos laikotarpis

Limfoma dažniausiai pasireiškia praėjus penkeriems–dešimčiai metų po celiakijos diagnozės, nors kartais laikotarpis gali siekti ir kelis dešimtmečius. Dažnai žmonės, kuriems vėliau išsivysto limfoma, po ilgalaikės geros savijautos vėl pastebi grįžtančius celiakijos simptomus, tokius kaip pilvo skausmas, svorio kritimas, viduriavimas – visa tai gali rodyti žarnų gleivinės pažeidimą ar blogą maisto medžiagų įsisavinimą. Kai kurie pacientai ima blogiau reaguoti į dietą ir jiems nustatoma refrakterinė celiakija, kuri vėliau pereina į limfomą.

Statistiškai vyresni žmonės, kuriems celiakija diagnozuota vėlai, dažniau serga limfinės sistemos ligomis ir patiria sunkesnes jos formas.

Ar begliutenė mityba gali sumažinti limfomos pavojų?

Nors moksliniai tyrimai ne visuomet sutampa, yra pagrindo manyti, kad griežtai laikantis begliutenės dietos gali būti sumažinama ne Hodžkino limfomos ar kito vėžio atsiradimo rizika. Svarbu kuo anksčiau nustatyti ligą ir kuo ilgiau atsisakyti gliuteno po diagnozės priėmimo.

Pastebėjus tokius požymius kaip nuolatinis limfmazgių padidėjimas, nepaaiškinamas nuovargis, staigus svorio kritimas ar karščiavimas, rekomenduojama nedelsti ir pasikonsultuoti su sveikatos specialistu, kad būtų laiku nustatyta ir gydoma galimai rimta liga. Žinojimas apie ryšį tarp celiakijos ir limfomos padeda anksti atpažinti pavojingas būkles ir sumažinti riziką.