Kodėl dažnai norite masažuoti kaklą po darbo

Ar po ilgos darbo dienos dažnai pajuntate norą pamasažuoti kaklą? Tai pažįstamas pojūtis daugeliui biuruose, nuotoliniu būdu ar prie kompiuterio dirbančių žmonių. Masažuoti kaklą norisi ne tik dėl paprasto nuovargio pojūčio. Šis noras dažnai signalizuoja apie tam tikras mūsų kūno reakcijas, kurios susijusios su darbu, laikysena, stresu ir net emocine būsena. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kodėl dažnai po darbo kyla poreikis masažuoti kaklą, kokios priežastys gali slypėti už šio noro, bei ką galima padaryti, kad šis pojūtis nesikartotų ar nebūtų toks stiprus.

Kaklo įtampa: kodėl ji pasireiškia po darbo?

Daugelis žmonių nesusimąsto, kiek daug kasdienio diskomforto gali sukelti netaisyklinga laikysena ar pasyvus darbo pobūdis. Kaklo sritis ypač jautri fiziniam ir emociniam stresui.

Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio

Viena pagrindinių priežasčių, kodėl dažnai norisi masažuoti kaklą – ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ar telefono. Skaitydami, rašydami ar dirbdami monitoriaus šviesoje, dažnai nejučia galvą laikome pasvirusią į priekį („tech neck“ efektas). Ši laikysena sukelia padidintą krūvį kaklo raumenims. Tyrimai rodo, kad galvos palenkimas 15 laipsnių kampu padidina kaklo raumenų apkrovą iki 12 kg, o jei laikysena dar blogesnė – iki 27 kg ar daugiau.

Ilgainiui tokia padėtis lemia mikropažeidimus, raumenų sutrumpėjimą ir standumą. Šie pokyčiai gali kelti diskomfortą, sunkumą, o tuomet natūraliai kyla ranka pamasažuoti, patrinti kaklą savarankiškai.

Stresas ir emocinis nuovargis

Kaklo srityje susikaupia ne tik fizinė, bet ir emocinė įtampa. Kai patiriame stresą, mūsų raumenys refleksiškai įsitempia – ypač pečių juostos ir kaklo srityje. Tyrimai atskleidžia, kad stresas, nerimas ar pyktis dažnai išprovokuoja būtent pečių ir kaklo raumenų įtempimą.

Nuolatinis psichologinis spaudimas darbe ar tempas gali lemti, kad po darbo jaučiamas sunkumas, įtampa kakle, o masažas trumpam suteikia palengvėjimą. Masažuojant šią zoną, smegenys gauna signalą apie rūpinimąsi savimi, kas padeda sumažinti streso pojūtį.

Anatominės priežastys, skatinančios masažuoti kaklą

Raumenų disbalansas ir silpnumas

Ilgai dirbant sėdimą darbą, dalis kaklo ir viršutinės nugaros raumenų nuolat būna įsitempę, kiti – per silpni. Dažniausiai įsitempia trapecinis raumuo, kyla rytinis arba vakarinis skausmas kaklo srityje. Tokiais atvejais masažas trumpam pagerina kraujotaką, atpalaiduoja „mazgus“, todėl norisi instinktyviai paspausti, patrinti kaklą.

Kraujotakos ir limfos trikdžiai

Sėdima laikysena ne tik įtempia raumenis, bet ir slopina kraujotaką bei limfos tekėjimą. Dėl to kakle gali susikaupti daugiau skysčių, atsiranda paburkimo ar „apsunkimo“ pojūtis. Švelnūs masažiniai judesiai skatina kraujotaką, padeda sumažinti tinimą, todėl refleksiškai imame glostyti ar spaudyti kaklo sritį.

Ar noras masažuoti kaklą yra žalingas?

Daugeliu atvejų, trumpas savarankiškas kaklo masažas – saugi praktika, padedanti sumažinti įtampą ir diskomfortą. Vis dėlto, jei masažo noras kyla kasdien, jį lydi stiprūs skausmai, dilgčiojimas ar neurologiniai simptomai (pvz., šalčio jausmas, silpnumas rankoje), rekomenduojama kreiptis į gydytoją ar kineziterapeutą. Tai gali būti rimtesnių problemų (stuburo slankstelių degeneracija, nervų užspaudimas) požymiai.

Kaip sumažinti kaklo įtampą ir masažo poreikį?

Keiskite darbo aplinką ir laikyseną

• Rinkitės ergonomišką kėdę ir stalo aukštį – monitorius turi būti akių lygyje;
• Kompiuterio ekranas neturi būti per toli ar per arti;
• Darbo metu darykite trumpas pertraukėles – kas 45-60 minučių keiskite kūno padėtį ar bent atsistokite;
• Naudokite atramą nugarai ir pečiams, kad sumažintumėte statinį stresą kaklui.

Pasitelkite lengvus pratimus

• Švelniai pasukite galvą į abi puses, palinkite į priekį ir atgal;
• Lėtai apibraukite galvos sukamuosius judesius, ištempkite kaklo šonus;
• Pečių pakėlimas ir nuleidimas padeda atpalaiduoti pečių juostos raumenis;
• Papildomai stiprinkite viršutinės nugaros raumenis – juosmens, pečių, mentės stabilizatorius.

Valdykite stresą

• Mokykitės atsipalaidavimo technikų – gilus kvėpavimas, meditacija, trumpi atsipalaidavimo pratimai;
• Skirkite laiko trumpam pasivaikščiojimui gryname ore;
• Mėgaukitės kokybišku poilsiu po darbo.

Kada kreiptis į specialistus?

Jei nuolatinis noras masažuoti kaklą nepraeina keletą savaičių, kartu pasireiškia galvos skausmai, svaigimas, aštrūs ar stiprėjantys skausmai, aptemimas akyse – būtina kreiptis į gydytoją. Klinikiniai tyrimai rodo, kad ignoruojamas lėtinis kaklo skausmas ar įtampa dažnai virsta rimtesnėmis stuburo, nervų ar net psichologinėmis problemomis.

Išvada

Poreikis pamasažuoti kaklą po darbo dažniausiai signalizuoja apie įtampą, kurią sukelia ilgas sėdėjimas, netinkama laikysena ir stresas. Tai normali kūno reakcija, tačiau neturėtų tapti nuolatiniu diskomfortu. Tinkama ergonomika, reguliarus judėjimas, raumenų stiprinimas ir streso valdymas gali sumažinti kaklo apkrovą bei poreikį masažuoti šią zoną. Jei jaučiate stipresnius simptomus ar nepavyksta jų sumažinti patiems, nedelskite kreiptis į medikus – ankstyvas dėmesys sveikatai yra efektyviausia prevencija.