Kodėl dažnai „šąla“ pėdos net vasarą

Ar pastebėjote, kad net šiltą vasaros dieną pėdos vis tiek lieka šaltos? Toks pojūtis suglumina daugelį žmonių, nes atrodo, kad šaltos galūnės turėtų būti tik šalčio ar žiemos ženklas. Tačiau jeigu pėdos dažnai šąla nepriklausomai nuo oro temperatūros, verta panagrinėti, kodėl taip nutinka. Šiame straipsnyje aptarsime galimas priežastis, kada tai yra normalu, o kada vertėtų sunerimti, taip pat pateiksime praktiškų patarimų, kurie padės sumažinti diskomfortą.

Pagrindinės priežastys, kodėl šąla pėdos net vasarą

Apribota kraujotaka

Kruopščiai ištyrus dažniausius šaltų pėdų atvejus, dažniausia priežastis — sutrikusi kraujo apytaka. Termoreguliacija, arba kūno gebėjimas palaikyti pastovią temperatūrą, priklauso nuo sklandžios kraujo tėkmės ir sveikų kraujagyslių. Jeigu kraujas sunkiau teka į galūnes, pėdos negauna pakankamai šilumos:

• Lėtinės venų ligos. Tokios būklės kaip kraujagyslių susiaurėjimas (aterosklerozė), venų varikozė arba periferinė arterijų liga gali stabdyti kraujo tekėjimą į kojas. Dėl to net vasarą pajusite, kad pėdos šąla.
• Ilgas sėdėjimas ar netaisyklinga laikysena. Sėdint sukryžiavus kojas ar ilgai būnant vienoje padėtyje, kraujo tekėjimas laikinai apribojamas, todėl pėdos atšąla, net jei aplinka šilta.

Nervų sistemos sutrikimai

Nervų sistema padeda reguliuoti pojūčius ir refleksus, siunčia signalus apie temperatūrą bei tvarko kraujagyslių susitraukimą ar išsiplėtimą. Jei pažeisti nervai, žmogus gali dažniau jausti šaltį:

• Neuropatijos – dažna šaltų pėdų priežastis, ypač jei sergate cukriniu diabetu arba skydliaukės sutrikimais.
• Nervų pažeidimai po traumų. Net senos kojos traumos, operacijos ar nėštumo metu spausti nervai gali sukelti šalčio pojūtį galūnėse.

Medžiagų apykaitos ir hormonų pusiausvyra

• Skydliaukės veiklos sutrikimai. Skydliaukė reguliuoja daugelį organizmo funkcijų, įskaitant ir šilumos gamybą. Jeigu jos veikla sulėtėjusi (hipotireozė), organizmas vės, o pėdos šals nuolat.
• Mažas svoris arba mitybos trūkumai. Plonas poodinis riebalinis sluoksnis neužtikrina tinkamos šilumos izoliacijos, todėl šilumos nuostoliai didėja.

Kitos priežastys

• Stresas ir nerimas. Psichologinė įtampa skatina kraujagyslių susitraukimą, todėl pėdos gali atšalti, ypač stresinėse situacijose.
• Moters fiziologija. Moterims galūnės dažnai būna šaltesnės dėl hormoninių svyravimų, ypač mėnesinių ciklo metu ar menopauzėje.

Ar šaltos pėdos – ligos požymis?

Daugeliu atvejų šaltos pėdos – natūralios termoreguliacijos dalis. Organizuojant kūno temperatūrą, kūnas pirmiausia „ruošiasi“ apsaugoti svarbiausius organus: smegenis, širdį, kepenis. Staigių temperatūros svyravimų metu ar streso akimirką, kraują jis nukreipia nuo galūnių į centrą. Tačiau jei šalčio pojūtis pėdose tampa nuolatiniu palydovu, gali būti verta pasitikrinti sveikatą, ypač jei:

• Pasireiškia kiti simptomai, pavyzdžiui, sustingimas, tirpimas, pėdų spalvos pokyčiai (mėlynumas, blyškumas ar paraudimas).
• Pastebite žaizdelių, kurios sunkiai gyja, ar skausmą, kuris stiprėja ramybės būsenoje.
• Turi žinomų rizikos veiksnių (padidėjęs cholesterolis, rūkymas, diabetas ar širdies ligos).

Tokiais atvejais verta kreiptis į šeimos gydytoją, kuris esant poreikiui paskirs tyrimus (pvz., gliukozės, cholesterolio kraujyje, skydliaukės funkcijos tyrimus) ar nukreips pas specialistą. Anksčiau nustačius ligą, jos kontrolė – daug veiksmingesnė.

Mitai apie šaltas pėdas: kas tiesa, o kas tik pramanas?

• „Šąla pėdos – vadinasi, silpni inkstai“. Tai populiarus, tačiau neparemtas medicininiu pagrindu mitas. Nors stipriai sergant inkstų ligomis gali pasireikšti šaltkrėtis, pačios inkstų problemos dažniausiai nesukelia specifinio pėdų atšalimo.
• „Šąlančios pėdos – tik vyresnių žmonių bėda“. Klaidinga – sutrikusi kraujotaka, nervų ar hormonų disbalansas pastebimas ir jaunesniems žmonėms, ypač sergantiems lėtinėmis ligomis arba patiriantiems stiprų stresą.
• „Tereikia vilktis storesnes kojines“. Nors šiltos kojinės gali suteikti komforto, ilgalaikis šalčio pojūtis retai išsisprendžia vien apranga – verta ieškoti priežasčių giliau.

Praktiniai patarimai: kaip padėti sau?

Nedelskite – pradėkite nuo savęs

• Judėkite daugiau. Reguliarus fizinis aktyvumas pagerina cirkuliaciją ir padeda šilumai tolygiai pasiskirstyti.
• Venkite itin aptemptos avalynės ar kojinių. Per stipriai spaudžiantys rūbai sulėtina kraujo tekėjimą.
• Šiltas pėdų masažas ar truputis kontrastinių vandens vonelių suaktyvina kraujotaką ir maloniai tonizuoja pėdas.
• Stebėkite savo emocinę būklę. Stresas skatina kraujagyslių susitraukimą, todėl išmokite atsipalaiduoti.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

• Jei šaltis yra kartu su tirpimu, skausmu, nuolatinėmis žaizdomis ar kitais neįprastais pojūčiais.
• Jei turite gretutinių ligų – širdies, kraujagyslių, medžiagų apykaitos sutrikimų.

Apibendrinimas

Šąlančios pėdos vasarą – dažnas, tačiau ne visada pavojingas reiškinys. Dažniausiai už jo slypi kraujotakos veiklos ypatumai, nervų sistemos sutrikimai ar hormonų pusiausvyros pokyčiai. Atkreipkite dėmesį į savo gyvenimo būdą, emocinę savijautą ir sveikatos rodiklius. Jei kartu pastebite ir kitokius nuolatinius negalavimus, kreipkitės į gydytoją. Rūpinimasis savo kraujotaka ir savijauta sumažins diskomfortą ir padės išvengti didesnių sveikatos sutrikimų ateityje.