Kodėl dažnai „šąla“ rankos be priežasties

Daugelis žmonių bent kartą gyvenime yra pajutę, kad net ir šiltoje aplinkoje rankos ima šalti be aiškios priežasties. Kartais tai tik laikinas nemalonumas, tačiau kai kuriems šis pojūtis gali pasikartoti nuolat. Kodėl taip nutinka? Kada tai normalu, o kada verta sunerimti? Suprasti, kas slypi už nuolat šąlančių rankų, padeda ne tik atsakyti į šį nerimą keliantį klausimą, bet ir laiku pastebėti potencialias sveikatos problemas.

Kas yra „šąlančios“ rankos?

Pirmiausia, svarbu suprasti, kad šąlančios rankos dažniausiai reiškia pojūtį, kai rankos tampa neįprastai vėsios, o kartais – net ir pamėlusios ar nutirpusios. Tai gali lydėti dilgčiojimas ar net skausmas. Paprastai šis pojūtis sustiprėja esant žemai temperatūrai, tačiau dažnai pasitaiko, kad šalčio pojūtis rankose užklumpa ir šiltose patalpose, net nedirbant sunkesnio fizinio darbo ar ilgai neišbuvus lauke.

Dažniausios priežastys, kodėl šąla rankos be akivaizdžios priežasties

Kraujotakos sutrikimai

Viena dažniausių priežasčių – sulėtėjusi arba sutrikusi kraujotaka. Mūsų rankų ir pirštų kraujagyslės yra labai smulkios, todėl jos ypač jautrios aplinkos ir vidaus pokyčiams. Užsikimšusios, susiaurėjusios arba susitraukusios kraujagyslės ne visada leidžia kraujui laisvai pasiekti galūnes. Tai dažnai pastebima žmonių, sergančių įvairiomis širdies ar kraujagyslių ligomis, tarp jų – ateroskleroze.

Raynaud fenomenas

Raynaud fenomenas – gana dažna būklė, kai kraujagyslės stipriai reaguoja į šaltį ar stresą. Šio sutrikimo metu rankų pirštai arba visa ranka gali ne tik šalti, bet ir pakisti spalva: išbalti, pamėlynuoti, o vėliau parausti. Tyrimai rodo, kad šiuo sindromu dažniau serga moterys nei vyrai. Raynaud fenomenas dažniausiai nėra pavojingas, tačiau jis gali būti susijęs ir su rimtesnėmis autoimuninėmis ligomis, todėl šio simptomo ignoruoti nevertėtų.

Žemas kraujospūdis

Žemas kraujospūdis arba hipotenzija taip pat gali lemti šąlančias rankas. Jeigu sumažėja kraujospūdis, kraujas sunkiau pasiekia galūnes, o tai pasireiškia šalčio pojūčiu rankose bei kojose. Jei kartu jaučiate silpnumą, galvos svaigimą, verta pasitarti su gydytoju.

Nervinės kilmės sutrikimai

Kitas galimas paaiškinimas – nervinių impulsų sutrikimai. Nervų sistemos ligos ar užspaudžiami nervai (pavyzdžiui, riešo kanalo sindromas) gali paveikti ir kraujotaką, ir pojūčius. Dėl to rankose gali pasireikšti ne tik šalčio pojūtis, bet ir dilgčiojimas, nejautra ar skausmas.

Skydliaukės veiklos sutrikimai

Skydliaukės hormonų stoka (hipotireozė) sulėtina medžiagų apykaitą ir lemia sumažėjusią kūno temperatūrą. Dažnas simptomas – nuolatos šąlančios rankos ir kojos. Esant kitų simptomų, tokių kaip nuovargis, padidėjęs jautrumas šalčiui, plaukų slinkimas, rekomenduojama pasitikrinti skydliaukės hormonus.

Anemija ir geležies trūkumas

Geležies trūkumas ar mažakraujystė taip pat gali lemti šąlančias rankas, nes kraujas nepakankamai aprūpina audinius deguonimi. Be rankų šalimo, neretai atsiranda silpnumas, blyškumas, padažnėjęs širdies plakimas. Tokiais atvejais svarbu atlikti kraujo tyrimus.

Vitaminų ir maistinių medžiagų trūkumas

Vitaminų B12, C ar kitų svarbių mikroelementų stoka gali paveikti nervų sistemą ir kraujotaką, o tai pasireiškia šalčio pojūčiu galūnėse.

Kada šąlančios rankos – tik laikinas nemalonumas?

Daugeliu atvejų, kai šaltys rankose trumpalaikis ir susijęs su aplinkos temperatūra, pervargimu ar emocijomis, tai nėra pavojinga. Dažnas rankų šalimas pasitaiko žmonėms lauke šaltuoju metų laiku, po fizinio nuovargio ar net po stipraus išgąsčio ar streso, kai kūnas natūraliai „taupo“ šilumą vidaus organams.

Kada reikia sunerimti?

Jei vos pajutus rankų šalimą pasikeičia rankų ar pirštų spalva, pojūtis dažnai kartojasi net šiltoje aplinkoje, jį lydi skausmas, silpnumas, tirpulys ar kiti simptomai – verta kreiptis į gydytoją. Tokio pobūdžio simptomai gali signalizuoti apie lėtines ligas (nuo autoimuninių sutrikimų iki medžiagų apykaitos problemų). Lygiai taip pat verta sunerimti, jei tuo pat metu pastebite ir kitus bendrus organizmo sutrikimus.

Mitai ir faktai apie nuolat šąlančias rankas

• Mitas: Rankos šąla tik žiemą arba lauke.
• Faktas: Rankų šalimo pojūtis dažnai nepriklauso nuo oro – jis gali būti ir šiltose patalpose.
• Mitas: Jei šąla rankos, reikia tiesiog daugiau judėti ar stipriau apsirengti.
• Faktas: Fizinė veikla ar šilti drabužiai padeda tik tada, jei šaltį sukelia žema temperatūra. Jei priežastis vidinė – būtina ieškoti ar šalinti pagrindinę problemą.
• Mitas: Tai normalus senėjimo požymis ir nereikia kreipti dėmesio.
• Faktas: Nors pagyvenusiems žmonėms kraujotaka silpnėja, šālančios rankos gali rodyti ir rimtesnius sveikatos sutrikimus.

Praktiniai patarimai, kai dažnai šąla rankos

• Venkite staigių temperatūros svyravimų ir šaldančios aplinkos.
• Stenkitės nedėvėti per ankštų drabužių ar papuošalų, kurie gali spausti kraujagysles.
• Stebėkite, ar rankų šalimas nesusijęs su kitais simptomais.
• Įtraukite į racioną maisto produktų, turinčių geležies, B grupės vitaminų, vitaminų C ir E.
• Jei dirbate kompiuteriu ir jaučiate rankų tirpimą ar šalimą, reguliariai keiskite rankų padėtį, darykite pratimus pirštams ir riešams.
• Jei rankų šalimas susijęs su stresu, naudokite atsipalaidavimo technikas: gilus kvėpavimas, meditacija ar reguliarūs pasivaikščiojimai padeda sumažinti įtampą ir pagerina kraujotaką.

Kada reikalinga gydytojo konsultacija?

Nors daugeliu atvejų šąlančios rankos nesignalizuoja apie rimtą ligą, visų pirma svarbu stebėti kitus simptomus bei bendrą savijautą. Jei minėtas pojūtis kartojasi nuolat, tampa progresuojantis, atsiranda ant rankų žaizdelių, oda blyškėja, mėlynuoja ar vietomis „atgyja“ paraudimu – būtina kreiptis į šeimos gydytoją ar specialistą. Laiku nustačius tikrąją priežastį, galima išvengti komplikacijų ar rimtesnių būklių.

Santrauka

Nuolat šąlančios rankos gali būti ne tik nemalonus pojūtis, bet ir signalas apie sutrikusią sveikatą. Dažniausiai priežastys susijusios su kraujotaka, nervų sistema ar medžiagų apykaitos pokyčiais. Laikini šalčio pojūčiai dažnai nėra pavojingi, tačiau jei jie užsitęsia ar tampa dažni, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Gyvenkite aktyviai, kreipkite dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus – ir rūpinkitės savo sveikata!