Kodėl jėgos treniruotės gali padėti sumažinti krūties vėžio riziką

Krūties vėžys – viena dažniausių onkologinių ligų moterims, tačiau visiškai jo išvengti neįmanoma. Vis dėlto, kai kurie įpročiai, pavyzdžiui, įtraukimas jėgos pratimų į savo treniruočių planą, gali padėti sumažinti šios ligos riziką.

Jėgos treniruočių svarba sveikatai ir vėžio prevencijai

Reguliarūs jėgos pratimai bei raumenų stiprinimas ne tik prisideda prie geresnės bendros sveikatos, bet ir yra svarbūs silpninant vėžinių ligų išsivystymo tikimybę. Ekspertai pastebi, kad fizinis aktyvumas padeda mažinti krūties vėžio riziką, o raumenų masės auginimas skatina aktyvesnį medžiagų apykaitos darbą.

Kūno riebalų poveikis rizikai

Nors dažnai daug dėmesio skiriama kūno masės indeksui, svarbu nepamiršti ir kūno sudėties. Net turint normalų KMI, padidėjęs riebalų kiekis bei per mažas fizinis aktyvumas gali didinti krūties vėžio riziką – panašiai kaip ir nutukimo atveju. Tam įtakos turi lėtinis uždegimas ir didesnis estrogeno kiekis, susijęs su riebaliniu audiniu. Tyrimai atskleidžia, kad moterims, kurių KMI normalus, bet riebalų kiekis didelis, rizika susirgti šia liga taip pat išauga, nors išoriškai atrodo, jog jos yra sveikos.

Ilgą laiką moterys buvo skatinamos siekti kuo lieknesnės figūros. Tačiau svarbiau nei liesumas yra stiprūs raumenys ir subalansuota kūno kompozicija, kuri padeda užtikrinti gerą sveikatą.

Kaip jėgos pratimai gali padėti sumažinti riziką

Aktyvus judėjimas ne tik stiprina raumenis, bet ir padeda reguliuoti svorį, gerina hormoninę pusiausvyrą, stiprina imunitetą bei mažina uždegiminius procesus. Yra duomenų, kad raumenų aktyvavimo metu išsiskiria ir „antivėžinės molekulės“, turinčios apsauginį poveikį. Be to, kai organizme daugiau raumeninio audinio, efektyviau vyksta medžiagų apykaita, o tai prisideda prie bendros savijautos gerėjimo.

Naujausi tyrimai rodo, jog tie, kurie pradeda reguliariai atlikti jėgos pratimus dar jaunystėje, gali būti dvigubai rečiau diagnozuojami su krūties vėžiu nei tie, kurie užsiima tik kardio veikla arba visai nesimankština. O stiprumo lavinimas naudingas bet kokiame amžiuje: pradėti rūpintis savo aktyvumu niekada nevėlu. Net jei fizinis aktyvumas atsiranda po diagnozės ar vėžio gydymo, jis gali sumažinti pasikartojimo riziką ir pagerinti išgyvenamumą.

Paprasti būdai pradėti stiprėti

Nebūtina turėti specialios įrangos ar lankytis sporto salėje. Jėgos treniruotėms puikiai tinka paprasti pratimai su savo kūno svoriu – atsispaudimai, pritūpimai, išsilenkimai. Jei norisi, galima į pagalbą pasitelkti rankines svarmenis arba kasdieninius daiktus – vandens butelius, konservų dėžutes ir pan.

Gydytojai siūlo stengtis bent 150 minučių per savaitę atlikti fizinę veiklą, kurioje būtų ir judesio, ir raumenų stiprinimo pratimų. Tokia rutina efektyviai mažina įvairių sveikatos sutrikimų riziką, įskaitant ir krūties vėžį.

Pradėjus sportuoti ankstyvame amžiuje galima pasiekti geresnių rezultatų, tačiau teigiamą poveikį sveikatai suteikia judėjimas bet kokiame gyvenimo tarpsnyje. Svarbu į treniruotes įtraukti tiek jėgos pratimus, tiek kitas fizinio aktyvumo formas.

Fizinio aktyvumo svarba bendroje prevencijoje

Reguliarios treniruotės, įskaitant jėgos pratimus, yra svarbi, bet ne vienintelė prevencijos dalis. Kartu svarbu rūpintis kūno svoriu, mažinti arba atsisakyti alkoholio vartojimo ir palaikyti aktyvų gyvenimo būdą. Aktyviai sportuojantys žmonės dažniau geriau toleruoja gydymą, rečiau serga ir greičiau atsigauna po ligos.

Visgi, kai kurie veiksniai – tokie kaip amžius, paveldimumas, šeimos istorija, tankesnė krūtų struktūra ar pirmųjų menstruacijų amžius – nepriklauso nuo mūsų pastangų. Nors kontroliuoti visų rizikos priežasčių negalime, verta rinktis tai, ką galime paveikti: daugiau judėti, stiprinti kūną ir rūpintis savijauta kasdien.

Integravus jėgos pratimus į savo aktyvumą, mažėja uždegimas, lengviau reguliuoti hormonus ir svorį, gerėja medžiagų apykaita. Įpročių pokyčiai net ir turint įprastą KMI gali apsaugoti nuo krūties vėžio ir padėti palaikyti sveikesnį gyvenimą.