Kodėl jums dažnai „dega“ rankos ar kojos – neurologinis ženklas?

Sužinosite
- Ką iš tikrųjų reiškia „degančios“ rankos ar kojos?
- Pagrindinės priežastys: ką signalizuoja jūsų nervai?
- Dažniausiai pasitaikantys susirgimai ir būklės
- Kaip atskirti rimtas priežastis nuo laikinų sutrikimų?
- Mitai apie degančias rankas ir kojas
- Prevencija ir kaip sau padėti
- Išvados: įsiklausykite į savo kūną
Ar kada nors pajutote, kad jūsų rankos ar kojos staiga ima degti, dilgčioti ar net perštėti? Toks nemalonus pojūtis gali pasireikšti įvairiais stiprumais – nuo švelnaus deginimo iki aštraus skausmo. Žmonės dažnai šiuos pojūčius ignoruoja arba juos sieja su laikinu nuovargiu, tačiau ši būklė neretai rodo, kad mūsų nervų sistema siunčia svarbius signalus. Kodėl atsiranda „degimo“ jausmas galūnėse ir kodėl į šį simptomą nereikėtų numoti ranka?
Ką iš tikrųjų reiškia „degančios“ rankos ar kojos?
Medicinos terminologijoje „deginimo“ jausmas dažnai apibūdinamas kaip parestezija. Tai pojūtis, apimantis dilgčiojimą, adatų badymą, peršėjimą ar net elektrinį impulsą rankose, kojose ar kitose kūno vietose. Tokie simptomai nėra specifinė liga, bet dažnai nurodo pagrindinę sveikatos būklę, dažniausiai neurologinę.
Kada deginimas laikomas pavojingu?
Trumpalaikį „degimo“ jausmą dauguma žmonių patiria bent kartą gyvenime, pavyzdžiui, sėdint nepatogioje padėtyje ir užspaudus galūnės nervą ar kraujotaką. Tačiau jei šie simptomai pasikartoja dažnai, trunka ilgiau arba apima ir kitus pojūčius (tirpimą, silpnumą, raumenų koordinacijos sutrikimus), būtina sunerimti. Tai gali būti ankstyvas neurologinės ligos ženklas.
Pagrindinės priežastys: ką signalizuoja jūsų nervai?
Kai mūsų kūnas jaučia deginimą ar dilgčiojimą, dažniausiai kaltos nervų sistemos problemos. Nervai perduoda signalus iš kūno dalių į smegenis ir atvirkščiai. Jei ši sistema sutrinka, signalai gali tapti iškraipyti – kyla nenatūralių pojūčių, kurių priežastys dažnai būna tokios:
- Periferinė neuropatija – dažniausia priežastis. Tai nervų pažeidimas, kuris gali kilti dėl diabeto, autoimuninių ligų, lėtinio alkoholizmo, tam tikrų vitaminų trūkumų (ypač B grupės), infekcijų ar toksinų poveikio.
- Tuneliniai sindromai, pavyzdžiui, riešo kanalo (karpalinio tunelio) sindromas, veržiantis rankos nervus ir sukeliantis deginimą, tirpimą pirštuose.
- Nugaros nervų suspaudimas – stuburo išvarža, osteochondrozė ar kiti pakitimai gali užspausti nervų šaknis, todėl atsiranda dilgčiojimas, deginimas kojose ar rankose.
- Kraujotakos sutrikimai – trumpalaikis kraujotakos sutrikimas taip pat gali sukelti deginimą, ypač jei galūnė buvo ilgai prispausta.
- Infekcijos ir uždegimai, kaip juostinė pūslelinė, gali sukelti intensyvų deginimą pažeistoje srityje.
Dažniausiai pasitaikantys susirgimai ir būklės
Periferinė neuropatija: raktas į simptomų kilmę
Periferinė neuropatija – tai nervų sistemos sutrikimas, kai pažeidžiami nervai, esantys už galvos ir nugaros smegenų ribų. Dėl šių pažeidimų gali sutrikti pojūčiai, judesiai ar vidaus organų funkcija. Ypač dažnai ši būklė pasitaiko žmonėms, sergantiems diabetu – aukštas gliukozės kiekis kraujyje ilgainiui gadina nervų ląsteles.
Riešo kanalo sindromas ir kiti tuneliniai sindromai
Riešo kanalo sindromas susijęs su pasikartojančiais judesiais ar uždegimais, veržiančiais nervą rieše. Dėl šios priežasties dažnai jaučiamas deginimas, dilgčiojimas ar tirpimas nykščio, smiliaus, didžiojo ar pusiau bevardžio piršto srityje. Kiti tuneliniai sindromai gali paveikti alkūnės, čiurnos ar blauzdos nervus.
Nugaros stuburo ligos
Stuburo išvaržos ar osteochondrozės atvejais diskiniai pakitimai gali užspaudžiant šaknelinius nervus, sukeldami ne tik skausmą, bet ir deginimą, dažniausiai apatinėse galūnėse. Šie simptomai stiprėja sėdint, stovint ar vaikštant ilgą laiką.
Kaip atskirti rimtas priežastis nuo laikinų sutrikimų?
- Jei pojūtis kartojasi dažnai, net ir be aiškios priežasties.
- Jei atsiranda naktį, trukdo miegoti ar pablogina gyvenimo kokybę.
- Kai kartu atsiranda silpnumas, pusiausvyros ar raumenų kontrolės sunkumai.
- Jei simptomai progresuoja ar plečiasi į kitas kūno dalis.
Tokiais atvejais būtina pasitarti su gydytoju neurologu, kuris gali paskirti išsamius diagnostinius tyrimus – kraujo tyrimus, vitaminų kiekio įvertinimą, nervų laidumo tyrimus ar magnetinį rezonansą (MRT), jei įtariami stuburo pakitimai.
Mitai apie degančias rankas ir kojas
Plačiai paplitęs mitas, jog deginimo pojūtis rankose ar kojose būtinai rodo nebūtiną pavojingą ligą – dažnai žmonės linkę save be reikalo gąsdinti arba atvirkščiai – visiškai nekreipia dėmesio. Realybėje trumpalaikiai pojūčiai dažnai yra susiję su laikinu užspaudimu ar pervargimu, tačiau ilgalaikiai, pasikartojantys ar progresuojantys simptomai turėtų būti įvertinti medikų.
Prevencija ir kaip sau padėti
Nervų sistemos profilaktika
- Kontroliuokite gliukozės kiekį kraujyje, ypač sergant diabetu.
- Vartokite subalansuotą mitybą, kurioje gausu vitaminų B1, B6, B12.
- Atsisakykite žalingų įpročių, ypač rūkymo ir alkoholio pertekliaus.
- Saugokite rankas ir kojas nuo sutrenkimų, monotoninių judesių ar užspaudimo.
- Periodiškai darykite pertraukėles, jei dirbate kompiuteriu ar atliekate monotoniškus veiksmus.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jeigu jus nuolat vargina deginimo, tirpimo ar dilgčiojimo pojūčiai, ypač jei jie trunka daugiau nei kelias dienas, progresuoja arba blogina kasdienę savijautą, būtina nedelsti kreiptis į gydytoją. Ankstyvas ištyrimas ir gydymas leidžia išvengti komplikacijų, o kai kuriais atvejais – atkurti pilną nervų sistemos funkciją.
Išvados: įsiklausykite į savo kūną
„Degančios“ rankos ar kojos – dažnas, bet neretai nuvertinamas simptomas, dažnai susijęs su nervų sistemos sutrikimais. Nors trumpalaikis pojūtis retai reiškia pavojingą ligą, nuolatiniai, vis stiprėjantys simptomai gali signalizuoti apie rimtesnes sveikatos problemas. Geriausia – atidžiai stebėti savo būklę, laikytis sveiko gyvenimo būdo ir konsultuotis su gydytoju, jei simptomai kelia nerimą. Ignoruoti kūno signalus – ne išeitis, o savalaikis dėmesys leidžia išlaikyti sveikatą ir gerą savijautą ilgus metus.