Kodėl jums kartais tirpsta liežuvis – neurologiniai paaiškinimai

Liežuvio tirpimas gali būti netikėta ir šiek tiek bauginanti patirtis. Daugelis žmonių bent kartą gyvenime yra jautę, kad liežuvis tapo tarsi nejautrus, dilgčiojantis ar net praradęs jautrumą. Šis pojūtis trikdo, nes dažnai nėra aišku, ar tai paprastas reiškinys, ar rimtesnės sveikatos problemos signalas. Straipsnyje aptarsime, kas gali sukelti liežuvio tirpimą, kokie neurologiniai mechanizmai slypi už šio simptomo ir kada verta kreiptis į medikus.

Kas yra liežuvio tirpimas?

Liežuvio tirpimas – tai pojūtis, kai liežuvis dalinai arba visiškai praranda jautrumą. Dažnai kartu pasireiškia ir kiti simptomai, tokie kaip deginimas, dilgčiojimas ar tarsi „skruzdėlių bėgiojimas“. Tokius pojūčius medicinoje vadiname parestezija. Liežuvio parestezija gali būti laikina ir nesusijusi su rimtomis problemomis, tačiau kartais ji rodo nervų sistemos ar kitų organų ligas.

Neurologiniai mechanizmai: kodėl liežuvis gali tirpti?

Liežuvis yra viena jautriausių kūno vietų, gausiai aprūpinta nervais. Pagrindinį vaidmenį pojūčiams perduoti turi trišakis ir liežuvinis ryklės nervas. Kai šie nervai sudirginami, pažeidžiami ar jų veikla sutrinka, pasireiškia tirpimas. Priežastys gali būti labai įvairios – nuo paprastų iki rimtų neurologinių sutrikimų.

Vietiniai nervų pažeidimai

Viena dažniausių liežuvio tirpimo priežasčių – vietiniai nervų pažeidimai. Pavyzdžiui, vizitas pas odontologą ar net dantų gydymas gali sukelti laikinius pojūčius, kai nuskausminamosios medžiagos ar instrumentai paveikia liežuvio nervus. Taip pat liežuvio ar burnos gleivinės sužeidimai gali dirginti nervines galūnes, sukelti tirpimą, bet dažniausiai šie pojūčiai greitai praeina.

Periferinės nervų sistemos sutrikimai

Liežuvio tirpimas gali būti periferinės neuropatijos požymis. Tai būklė, kai pažeidžiama periferinė (ne centrinė) nervų sistema, dažnai dėl lėtinių ligų – diabeto, vitamino B12 stygiaus ar autoimuninių procesų. Tuomet tirpsta ne tik liežuvis, bet ir kitos kūno dalys, kartais juntama raumenų silpnumas ar kiti neurologiniai simptomai.

Centrinės nervų sistemos pakitimai

Būtina žinoti, kad tirpimo pojūčiai (įskaitant liežuvį) gali atsirasti ir dėl centrinės nervų sistemos sutrikimų. Pavyzdžiui, smegenų insultas ar migrena kartais pasireiškia neįprastais jutiminiais simptomais – lengvu ar stipriu nejautrumu veido, burnos srityje. Paprastai šie simptomai būna susiję su kitais požymiais: galvos svaigimu, regos, kalbos sutrikimais.

Kitos galimos liežuvio tirpimo priežastys

Alerginės reakcijos ir vaistų šalutinis poveikis

Kartais liežuvio tirpimą sukelia alerginė reakcija į maistą, vaistus ar chemines medžiagas (pvz., dantų pastas, burnos skalavimo skysčius). Tokiu atveju dažniausiai atsiranda ir kitų simptomų: patinimas, sunkumas ryti, dusulys. Kai kurie vaistai, ypač vartojami nuo nervų ar širdies ligų, gali daryti įtaką pojūčių suvokimui.

Vitaminų ir mineralų stoka

Vitaminų B12, B6, folio rūgšties trūkumas tiesiogiai veikia nervų sistemą. Šių medžiagų stoka trikdo impulsų perdavimą nervais – atsiranda dilgčiojimas, nejautra burnos, liežuvio srityje. Dažniausiai kartu išryškėja ir bendras nuovargis, kitų kūno dalių tirpimas.

Stresas ir nerimas

Nors retai apie tai pagalvojame, kartais liežuvio tirpimas pasireiškia kaip psichosomatinė reakcija. Esant stipriam nerimui, kvėpuojant paviršutiniškai ar hiperventiliuojant, organizme keičiasi deguonies ir anglies dvideginio balansas – tai gali sukelti dilgčiojimą, nejautrą galūnėse ir net liežuvyje.

Kada liežuvio tirpimas signalizuoja rimtesnę problemą?

Nors daugeliu atvejų liežuvio tirpimas būna laikinas ir nereikalaujantis gydymo, yra situacijų, kai šį simptomą svarbu vertinti rimtai. Nedelskite ir kreipkitės į gydytoją, jei:

• Liežuvio tirpimas atsirado staiga, kartu su kitais simptomais (veido paralyžiumi, kalbos, regos, pusiausvyros sutrikimu).
• Tirpimas nedingsta kelias dienas ar stiprėja.
• Kartu su tirpimu pasireiškia stiprus liežuvio patinimas, kvėpavimo sunkumai (gali būti alerginės reakcijos požymis).
• Atsiranda ir kitose kūno vietose, ypač jei sergate lėtinėmis ligomis (diabetu, autoimuninėmis ligomis).

Greita reakcija ypač svarbi įtariant insultą – laiku suteikta pagalba gelbsti gyvybę ir sveikatą.

Patarimai ir mitų paneigimas

Ar verta sunerimti dėl vienkartinio tirpimo?

Dažniausia vienkartinio, trumpalaikio liežuvio tirpimo priežastis – laikinas nervų sudirginimas ar vietinė reakcija (karštas gėrimas, dantų gydymas, nedidelė trauma). Jei simptomai greitai baigiasi ir nepasikartoja, didelės rizikos nėra. Visgi jei nejautra užsitęsia ar kartu pasireiškia kiti neurologiniai požymiai, verta konsultuotis su gydytoju.

Populiarūs mitai apie liežuvio tirpimą

• „Tai visada reiškia smegenų insultą.“ Nors insultas – viena pavojingesnių priežasčių, dažniau liežuvio tirpimą sukelia ne tokie grėsmingi veiksniai kaip vietiniai nervų dirgikliai ar vitaminų trūkumas.
• „Tai rodo alergiją maistui.“ Ne visi liežuvio jutimų pakitimai yra susiję su alergija. Jei nėra kitų alerginės reakcijos požymių, priežastis gali būti visai kita.
• „Jokios pagalbos nereikia.“ Dauguma atvejų iš tiesų savaime praeina, tačiau jeigu kartu keičiasi kalba, atsiranda silpnumas ar orientacijos stoka, būtina nedelsti.

Prevencija ir gyvenimo būdo patarimai

Norint sumažinti riziką patirti nepaaiškinamą liežuvio tirpimą:

• Rinkitės įvairią, pilnavertę mitybą, gausią B grupės vitaminų.
• Venkite dažnų traumų, ypač burnos ertmėje.
• Reguliariai tikrinkitės sveikatą, ypač jei sergate lėtinėmis ligomis.
• Kontroliuokite streso lygį, skirkite laiko poilsiui.
• Stebėkite reakciją į naujus vaistus ar kosmetikos gaminius, įtardami alergiją kreipkitės į specialistus.

Kada kreiptis pagalbos?

Liežuvio tirpimas – dažniausiai laikinas ir negrėsmingas simptomas, tačiau kartu jis gali būti svarbus organizmo signalas. Jei liežuvio nejautra kartojasi, sunkina gyvenimą ar atsiranda kartu su kitais neurologiniais sutrikimais, nenumokite ranka – konsultacija su šeimos gydytoju ar neurologu gali padėti greičiau nustatyti priežastį ir užkirsti kelią galimoms komplikacijoms. Rūpinkitės savo sveikata ir neatidėliokite sprendimų, kai kalba eina apie nervų sistemos signalus.