Kodėl kai kuriems žmonėms dažnai skauda galvos viršų?

Galvos skausmas – dažnas reiškinys, tačiau kai skausmas koncentruojasi galvos viršuje, kyla papildomų klausimų dėl galimų priežasčių ir sveikatos reikšmės. Daugelis žmonių yra patyrę spaudžiantį, veržiantį ar pulsuojantį skausmą kaktoje, smilkiniuose ar pakaušyje, bet mažiau žinoma apie ilgai trunkantį ar pasikartojantį skausmą būtent galvos viršuje. Kodėl kai kuriems žmonėms reguliariai skauda šią galvos dalį ir kada verta sunerimti?

Pagrindinės galvos viršaus skausmo priežastys

Įtampos tipo galvos skausmas

Viena dažniausių galvos viršaus skausmo priežasčių – įtampos tipo galvos skausmas. Jis dažnai jaučiamas kaip spaudžiantis ar veržiantis pojūtis aplink galvą, tarsi būtų uždėta siaura juosta. Tokio skausmo epicentras dažnai persikelia į galvos viršų. Įtampos tipo skausmas glaudžiai susijęs su stresu, prasta laikysena, ilgu sėdėjimu prie kompiuterio ar miego trūkumu.

Migrena

Nors migrena dažniausiai apibūdinama kaip pulsuojantis skausmas vienoje pusėje galvos, daliai žmonių skausmas gali būti jaučiamas ir galvos viršuje. Migreną dažnai lydi jautrumas šviesai, garsui, pykinimas ar regos sutrikimai. Neretai migrenos priepuoliai būna susieti su hormoniniais pokyčiais, tam tikrais maisto produktais ar aplinkos veiksniais.

Aplinkos ir gyvenimo būdo veiksniai

Ne mažiau svarbu prisiminti ir kasdienius veiksnius, kurie gali nulemti skausmą galvos viršuje:

• Skysčių stoka – dehidratacija gali pasireikšti galvos viršaus skausmu.
• Nereguliarus miegas – per trumpas arba nutrūkstantis miegas pažeidžia smegenų atsigavimą ir provokuoja skausmą.
• Fizinis pervargimas – raumenų įtampa viršugalvyje ar kakle „persiduoda“ į galvą.
• Netinkama kūno padėtis – ilgas sėdėjimas pasilenkus gali skatinti įtampos kaupimąsi galvos aukštesnėse srityse.

Klasteriniai galvos skausmai

Retesnė, bet svarbi galvos skausmo viršuje priežastis – klasteriniai (arba židiniai) galvos skausmai. Šis tipas pasireiškia labai stipriais, aštriais skausmais vienoje galvos pusėje, tačiau kartais jie gali plisti ir į viršugalvį. Klasteriniai skausmai dažniausiai kartojasi ciklais ir neretai prasideda naktį.

Kada susirūpinti galvos viršaus skausmu?

Nors dauguma galvos viršaus skausmų yra nepavojingi ir susiję su gyvenimo būdo ar aplinkos veiksniais, tam tikri požymiai rodo, kad būtina kreiptis į gydytoją:

• Skausmas staiga pasireiškia ir yra stipriausias, kokį jautėte gyvenime („žaibo smūgis“).
• Atsiranda kartu su regos, kalbos, judesių, pusiausvyros sutrikimais ar sąmonės praradimu.
• Galvos skausmą lydi karščiavimas, sprando sukaustymas ar pykinimas, kuris neišnyksta.
• Skausmas kartojasi dažnai, stiprėja ar keičiasi jo pobūdis.
• Galvos skausmas atsiranda po galvos traumos ar nukritimo.

Šie požymiai gali būti rimtų būklių – tokių kaip insultas, meningitas ar galvos trauma – pranašai, todėl būtina nedelsti.

Ką daryti jaučiant dažną galvos viršaus skausmą?

Norint sumažinti galvos viršaus skausmo pasikartojimą, rekomenduojamos kelios svarbios strategijos:

• Stebėkite dažnumą ir aplinkybes, kada pasireiškia skausmas – ar jis susijęs su darbo rutina, fizine veikla, stresu ar miego stoka.
• Gerkite pakankamai vandens – net ir lengva dehidratacija gali provokuoti skausmą.
• Rūpinkitės miego higiena – eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu, venkite ekrano šviesos prieš miegą.
• Atkreipkite dėmesį į savo laikyseną – ilgas sėdėjimas prie kompiuterio, ypač be pertraukų, gali sukelti raumenų įtampą kakle ir viršugalvyje.
• Reguliariai judėkite – tempimo ar atsipalaidavimo pratimai padeda sumažinti raumenų įtampą.
• Venkite aktyvių provokatorių – kai kurie žmonės pastebi, kad tam tikri maisto produktai (pvz., raudonas vynas, šokoladas), aštrūs kvapai ar triukšmas provokuoja galvos skausmą.

Vaistų vartojimas

Esant stipresniam ar dažnai pasikartojančiam skausmui, gali būti rekomenduojami paprasti analgetikai – ibuprofenas ar paracetamolis. Svarbu jų nevartoti per dažnai, nes ilgalaikis analgetikų vartojimas gali išprovokuoti atoveiksmio (medikamentinį) galvos skausmą. Visuomet verta pasikonsultuoti su gydytoju, jei skausmas tęsiasi ar stiprėja.

Dažniausi mitai apie galvos viršaus skausmą

Mitai apie rimtas ligas

Dažnai žmonės galvoja, kad skausmas galvos viršuje – būtinai rimtos ligos požymis. Iš tiesų dauguma skausmų susiję su gyvenimo būdu, laikysena ar streso lygiu. Rimtos priežastys pasitaiko retai, tačiau jų nereikia nuvertinti, ypač jei skausmas staigus ar kartu pasireiškia neurologiniai simptomai.

Lokalizacija nėra vienintelis rodiklis

Dalis pacientų bijo, kad skausmas galvos viršuje pranašauja didesnį pavojų nei kitose galvos vietose. Tiesa ta, kad skausmo lokalizacija dažniausiai priklauso nuo sukėlėjo (įtampos, migrenos ar kitų veiksnių) ir retai susijusi su kažkuo labai pavojingu, jei nėra kitų grėsmingų simptomų.

Kada verta atlikti išsamesnius tyrimus?

Jei galvos viršaus skausmas stiprėja, dažnėja ar tam labai jautrūs net įprasti vaistai, šeimos gydytojas gali rekomenduoti papildomus tyrimus. Dažniausi iš jų – kraujo tyrimai, galvos kompiuterinė tomografija ar magnetinis rezonansas, ypač jei įtariama galvos smegenų liga, kraujagyslių pažeidimas ar navikas. Tačiau rutina šie tyrimai neskiriami – daugeliu atvejų pakanka apžiūros ir objektyvaus pokalbio su specialistu.

Ką daryti, jei skausmas galvos viršuje tampa nuolatiniu?

Jei galvos viršaus skausmas vargina kuriant ilgą laiką ar kenkia kasdieniam gyvenimui, rekomenduojama dėl to kreiptis į šeimos gydytoją ar neurologą. Specialistas gali įvertinti individualius rizikos veiksnius, gyvenimo būdo ypatumus ir galimai paskirti gydymą arba reabilitacijos priemones (kineziterapiją, psichologinę pagalbą).

Apibendrinimas: ką svarbu žinoti?

Galvos viršaus skausmas dažniausiai yra susijęs su įtampa, prasta laikysena, streso ar miego trūkumu, tačiau retai gali būti rimtesnės sveikatos problemos požymis. Atkreipkite dėmesį į skausmo pobūdį, lydinčius simptomus ir gyvenimo būdo faktorius. Laikinas ar lengvas skausmas dažniausiai nėra pavojingas, bet bet kokie nauji, staigūs ar stiprėjantys pojūčiai reikalauja dėmesio ir gali būti pretekstas pasitarti su gydytoju. Svarbiausia – rūpintis savimi, laikytis režimo ir išlikti budriems savo sveikatai.