Kodėl kartais pradeda dilgčioti pėdos be fizinės apkrovos?

Kartais daugelis iš mūsų staiga pastebi keistą jausmą pėdose – tarsi jas būtų užlieję tūkstančiai mažų adatėlių, nors nesame ką tik bėgę ar vaikščioję ilgesnį atstumą. Šis dilgčiojimo pojūtis gali pasirodyti sėdint, gulint ar net ilsintis prieš televizorių. Kodėl tokie pojūčiai kyla net tada, kai fizinės apkrovos nėra? Ar verta sunerimti, ar tai tiesiog laikinas reiškinys? Straipsnyje aptarsime, kaip veikia mūsų nervų sistema, kokios yra dažniausios dilgčiojimo pėdose priežastys, kada verta kreiptis į gydytoją ir kokių veiksmų galima imtis kasdienybėje.

Kaip mūsų nervų sistema siunčia signalus

Pėdų dilgčiojimas, mediciniškai vadinamas parestezija, dažniausiai yra nervų sistemos signalas. Mūsų nervai tarsi jautrūs elektros laidai – jie nuolat perduoda informaciją iš kūno periferijos (pavyzdžiui, pėdų) į smegenis ir atgal. Kai šis signalų perdavimas sutrinka, smegenys gali „klaidingai“ interpretuoti pojūčius, todėl pajuntame dilgčiojimą, nutirpimą ar „bėgiojančias skruzdėles“.

Nors dažniausiai tokie pojūčiai kyla po fizinio krūvio ar spaudžiant nervui (pvz., per ilgai sėdint sukryžiavus kojas), dilgčioti gali pradėti ir be aiškios priežasties. Kodėl? Atsakymas dažnai glūdi mūsų organizmo „viduje“ – nuo nervų jautrumo iki įvairių sveikatos būklių.

Dažniausios nejudėjimo metu pasireiškiančio dilgčiojimo pėdose priežastys

1. Trumpalaikis kraujotakos ar nervų sutrikimas

• Pozicija sėdint ar gulint. Net ir nedidelis spaudimas nervams ar kraujagyslėms (pavyzdžiui, ilgai laikant kojas sukryžiuotas ar kojomis uždėtomis ant kitos sėdynės) gali sutrikdyti nervų signalų perdavimą. Net nereikšmingo intensyvumo spaudimas, ypač nuolatinis, sukelia dilgčiojimo pojūtį, kuris dažniausiai išnyksta pakeitus padėtį.
• Staigus temperatūros pokytis. Šaltos arba labai karštos aplinkos sąlygos gali trumpam paveikti nervų funkciją, sukeldamos dilgčiojimo pojūčius.

2. Mikrotraumos ar ankstesni pažeidimai

Jei anksčiau buvo pakenkta kulnams, pėdų nervams (smulkūs pėdų traumų atvejai, nervų įstrigimas), liekamieji reiškiniai gali pasireikšti net ir ramybės būsenoje. Toks dilgčiojimas dažniausiai nėra nuolatinis ir yra laikinas.

3. Nervų sistemos jautrumas ir stresas

Emocinis stresas, nerimas arba miego trūkumas padidina mūsų nervų sistemos jautrumą. Stiprią psichologinę įtampą smegenys gali „išversti“ į keistus pojūčius galūnėse – tarp jų ir dilgčiojimą pėdose. Tai nėra pavojinga, tačiau gali trikdyti kasdienybę.

4. Vitaminų ir mineralų trūkumas

• B grupės vitaminai (ypač B12) bei folio rūgštis. Šių medžiagų trūkumas gali silpninti nervų laidumą. Tyrimų duomenimis, net ir nedidelis jų deficitas lemia parestezijas.
• Magnio, kalio, kalcio kiekis. Mineralų balanso pokyčiai nervams ir raumenims jautrūs – tiek jų trūkumas, tiek perteklius gali sukelti dilgčiojimą, mėšlungį ar kitus pojūčius pėdose.

5. Lėtinės ar kitos sveikatos būklės

• Diabetas. Viena dažniausių ilgalaikio ir kartais nepriklausančio nuo fizinio krūvio dilgčiojimo priežasčių – periferinė diabetinė neuropatija. Ji pažeidžia kojų (ypač pėdų) nervus, dėl to pasireiškia dilgčiojimas, tirpimas, deginantis skausmas.
• Stuburo problemos. Net ir be nugaros skausmo, tarpslankstelinių diskų išvaržos ar stuburo degeneraciniai pokyčiai gali spausti nervines šakeles, kurios eina prie pėdų.
• Kitos ligos. Skydliaukės veiklos sutrikimai, autoimuninės ligos (sisteminė raudonoji vilkligė, išsėtinė sklerozė), kai kurie infekciniai susirgimai taip pat gali sukelti epizodinį dilgčiojimą pėdose.

Kada reikėtų sunerimti?

Daugeliu atvejų trumpas, retai pasikartojantis dilgčiojimas pėdose nėra pavojingas. Tačiau egzistuoja situacijos, kai šis simptomas gali reikšti rimtesnę problemą:

• Sutrinka judesių koordinacija, pėdos tampa silpnesnės ar sunkiau valdoma eisena.
• Atsiranda stiprus ar nuolatinis deginimas, skausmas, traukia mėšlungiai.
• Dilgčiojimas plinta į kitas kūno dalis, lydi kiti simptomai kaip svaigulys, tirpimas, kalbos sutrikimas, regos ar klausos pokyčiai.
• Pastebėta atviros žaizdos ar opų, kurios sunkiai gyja (ypač sergant diabetu).

Tokiais atvejais patariama kreiptis į gydytoją neurologą arba šeimos gydytoją, kuris paskirs reikiamus tyrimus.

Mokslinis požiūris ir mitų paneigimas

Neretai žmonės klaidingai mano, kad dilgčiojimas pėdose – visada rimtos ligos ženklas. Tačiau dauguma atvejų susiję su laikinais veiksniais arba lengvai išsprendžiamomis problemomis, tokiomis kaip laikysena sėdint ar mineralų trūkumas, ir nesignalizuoja apie pavojingą sveikatos būklę.

Moksliniai tyrimai rodo, kad parestezijos net ir sveikiems asmenims pasireiškia gana dažnai (ypač vyresniame amžiuje ar sergant lėtinėmis ligomis). Visgi kraujo tyrimai, vitamino B12, folio rūgšties, elektrolitų balanso patikrinimas gali padėti greitai išsiaiškinti priežastį ir paskirti veiksmingą gydymą.

Ką galite padaryti patys?

• Stebėkite padėtį. Venkite ilgai būti toje pačioje padėtyje, ypač jei kojos suspaustos ar per daug ilgam uždedamos viena ant kitos.
• Rinkitės tinkamą avalynę. Spaudžiančios, siaurėjančios batų nosys gali pažeisti ar spausti pėdų nervus.
• Rūpinkitės racionalia mityba. Įtraukite produktus, kuriuose gausu B grupės vitaminų, magnio, kalcio – pilno grūdo kruopas, pieno produktus, žuvį, daržoves.
• Judėjimas. Net paprasčiausias pasivaikščiojimas ar pratimai kraujotakai puikiai veikia nervų būklę.
• Kreipkitės į gydytoją laiku. Jei dilgčiojimas stiprėja, dažnėja ar pasireiškia kartu su kitais simptomais, nedelskite – kuo anksčiau nustatoma priežastis, tuo lengviau ją pašalinti.

Išvada

Pėdų dilgčiojimo be fizinės apkrovos priežastys gali būti tiek nekenksmingos, tiek susijusios su rimtesniais sveikatos pokyčiais. Pastebėjus šį pojūtį, verta įvertinti savo gyvenimo būdą, padėtį sėdint ar gulint, mitybą ir bendrai stebėti savo sveikatą. Dažnai pakanka paprastų įpročių pokyčių, tačiau jei simptomai kelia nerimą, konsultacija su gydytoju padės rasti tikrąją priežastį ir užtikrinti jūsų pėdų sveikatą.