Kodėl kartais skauda kaklą be fizinės apkrovos

Kaklo skausmas yra dažnas nemalonumas, kuris gali iškilti ne tik po intensyvios fizinės veiklos, bet ir atrodo visiškai be aiškios priežasties. Dažnam kyla klausimas – kodėl kartais skauda kaklą, net jei nevykdėme jokių sunkių darbų, sporto ar ilgų kelionių? Nors fizinė apkrova – viena ryškiausių tokių skausmų priežasčių, vis dėlto daugelis atvejų susiję su kasdieniais įpročiais, emocine būkle, netgi netikėtomis sveikatos būklėmis. Suprasti kaklo skausmo be akivaizdžių priežasčių prigimtį – svarbu kiekvienam, norinčiam gyventi patogiai ir be bereikalingo diskomforto.

Kaklo skausmo be fizinės apkrovos priežastys

Netaisyklinga laikysena ir kasdieniai įpročiai

Daugeliu atvejų kaklą pradeda skaudėti dėl smulkių, iš pirmo žvilgsnio nereikšmingų, bet nuolat pasikartojančių veiksnių. Ilgalaikis darbas prie kompiuterio, sėdėjimas susikūprinus, žiūrėjimas į mobilųjį telefoną ar perskaityti knygą nenatūraliai nuleidus galvą – šie kasdieniai įpročiai daro žalingą poveikį raumenims ir sąnariams. Tokia laikysena vadinama „tech-neck“ (technologijų kaklas), ir būtent ji lemia chronišką, lėtą kaklo raumenų nuovargį, įtampą, o vėliau – ir skausmą. Medikai pabrėžia, kad ilgą laiką palenkta galva papildomai apkrauna kaklo stuburo slankstelius ir raiščius, net jei žmogus to nejaučia iš karto.

Miego padėtis ir čiužinio kokybė

Kartais kaklą ima skaudėti ryte, vos atsikėlus. Viena dažniausių priežasčių – netinkama miego padėtis arba nepatogus, per minkštas ar per kietas čiužinys, netinkamas pagalvės aukštis. Jei galva visą naktį buvo nenatūraliai palinkusi, kaklo raumenys pertempiami, sumažėja jų kraujotaka, o tai sukelia sustingimą ir skausmą. Ypač svarbu rinktis ortopedinę pagalvę, kuri palaiko kaklo linkį ir leidžia raumenims pilnai atsipalaiduoti miego metu.

Stresas ir emocinė įtampa

Emocinis stresas – neatskiriama šiuolaikinio gyvenimo dalis, tačiau retai pagalvojame, kad jis tiesiogiai veikia ir mūsų kūną. Stiprus ar užsitęsęs stresas skatina raumenų įtampą, ypač kaklo, pečių ir viršutinės nugaros srityje. Organizmo „kovok arba bėk“ reakcija sukelia nuolatinį raumenų susitraukimą – todėl ir atsiranda skausmas, net jei nieko fiziškai sunkaus nedarėme. Šis reiškinys aprašytas daugybėje neuromokslinių tyrimų – pažymą, kad ilgalaikis psichologinis spaudimas tiesiogiai prisideda prie raumenų skausmų ir spazmų.

Kitos medicininės kaklo skausmo priežastys

Raumenų ir minkštųjų audinių ligos

Net ir be didelių fizinių krūvių, kaklo skausmas gali signalizuoti apie raumenų patempimus, net smulkias mikrotraumas, įvykstančias dėl monotoniškų ar neteisingų judesių. Be to, tokias problemas gali sukelti ir uždegimas, raumenų pertempimas nuo nuolatinio sėdėjimo ar galvos laikymo toje pačioje padėtyje.

Kaklo stuburo degeneraciniai pokyčiai

Amžius, genetika ir gyvenimo būdas lemia pokyčius kaklo stuburo diskuose, slanksteliuose, kremzlėse. Tai vadinama degeneracinių stuburo ligų grupe: dažniausios jų – osteochondrozė, spondilozė. Tokie pokyčiai nebūtinai pasireiškia tik po fizinių krūvių – jie progresuoja lėtai, dažnai be jokių simptomų, bet gali lemti skausmus net ramybės būsenoje. Jei kartu ima tirpti rankos ar jaučiamas silpnumas, svarbu kreiptis į gydytoją dėl išsamesnio ištyrimo.

Lėtinės ligos ir sisteminiai veiksniai

Retesnė, bet svarbi kaklo skausmo be apkrovos priežastis – sisteminės ligos, tokios kaip reumatiniai susirgimai (reumatoidinis artritas, ankilozinis spondilitas), infekciniai procesai. Kartais skausmas atsiranda dėl limfmazgių padidėjimo, virusinių infekcijų, šaltuoju sezonu – net kaklo peršalimo. Tokiais atvejais kaklo skausmas dažnai lydi kitus simptomus, pavyzdžiui, karščiavimą, limfmazgių patinimą, nuovargį arba skausmą kitose kūno vietose.

Gyvenimo būdo įtaka kaklo sveikatai

Fizinio aktyvumo trūkumas

Judėjimo stoka – viena pagrindinių šiuolaikinės gyvensenos bėdų, tiesiogiai koreliuojanti su pakitusiais raumenų balansu, laikysena ir padidėjusiu kaklo skausmų dažniu. Tyrimai rodo, kad reguliarus fizinis aktyvumas stiprina ne tik viso stuburo, bet ir kaklo raumenis, gerina laikyseną, mažina įtampos bei lėtinius skausmus.

Ilgalaikis sėdėjimas ir darbo vietos ergonomika

Dirbant kompiuteriu ar žiūrint į išmanųjį telefoną, kaklas dažnai būna priverčioje padėtyje. Neergonomiškas darbo stalas, kėdė ar monitoriaus pozicija gali lemti nuolatinį raumenų tempimą, tai – viena dažniausių „nematomų“ kaklo skausmo priežasčių. Darbo vietos ergonomika – ypatingai svarbi, siekiant sumažinti nepatogumų riziką.

Kai reikia kreiptis į gydytoją

Daugumą kaklo skausmų galima palengvinti koreguojant įpročius, skiriant laiko atsipalaidavimui, fiziniam aktyvumui bei išlaikant gerą laikyseną. Tačiau yra atvejų, kai būtina profesionali pagalba. Kreipkitės į gydytoją jeigu:

• Kaklo skausmas trunka ilgiau nei kelias dienas, stiprėja arba praeina tik su medikamentais.
• Atsiranda tirpimas, silpnumas, dilgčiojimas rankose ar pirštuose.
• Pastebimi kiti simptomai: karščiavimas, limfmazgių patinimas, stiprus galvos skausmas, regėjimo ar kalbos sutrikimai.
• Kaklo judesiai tampa riboti, o kartu atsiranda pečių ar nugaros skausmas.

Ką galite padaryti patys?

• Kruopščiai stebėkite savo laikyseną, ypač sėdėdami ir naudodamiesi technologijomis.
• Padarykite pertraukėles kas 30–60 minučių – pasitempkite, atlikite keletą paprastų pratimų.
• Rinkitės tinkamo aukščio ir tvirtumo pagalvę bei čiužinį.
• Reguliariai stiprinkite kaklo ir nugaros raumenis (plaukimas, joga, tempimo pratimai yra ypač naudingi).
• Mokykitės valdyti stresą: naudokite kvėpavimo pratimus, meditaciją, skirkite laiko poilsiui.

Dažniausi mitai apie kaklo skausmą

• Mitas: Kaklo skausmas visada reiškia rimtą ligą.
  Faktas: Dažniausiai kaltos ne ligos, o laikysenos, gyvenimo būdo ir emociniai veiksniai.
• Mitas: Jei skauda kaklą, būtina visiškai nustoti judėti.
  Faktas: Dažnai fizinis aktyvumas ir lengvi pratimai kaip tik padeda greičiau atsistatyti.
• Mitas: Kaklo skausmas praeina savaime ir nereikia keisti įpročių.
  Faktas: Nepakeitus netaisyklingų įpročių, skausmas gali atsinaujinti arba tapti lėtinis.

Apibendrinimas

Kaklo skausmas be fizinės apkrovos – daugelio kasdienio gyvenimo veiksnių rezultatas. Didelę reikšmę turi laikysena, miego įpročiai, emocinė sveikata, darbo aplinka bei fizinis aktyvumas. Daugumą atvejų kaklo skausmo galima išvengti įsiklausant į savo kūną, koreguojant kasdienius įpročius ir išliekant aktyviems. Vis dėlto, jei skausmas užsitęsia ar kelia papildomų nerimo ženklų, svarbu pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų įvertinta galimų rimtesnių ligų rizika ir paskirta tinkama pagalba.