Kodėl nuolat „sukasi“ galva keičiantis orui

Ar pastebite, kad keičiantis orui vis dažniau jaučiate galvos svaigimą ar net nestabilumo jausmą? Daugybė žmonių skundžiasi, jog migruojant ciklonams, keičiantis temperatūroms ar oro drėgmei, galva pradeda suktis, atsiranda silpnumo, dezorientacijos simptomų. Šie pojūčiai gali atrodyti keisti ar net bauginantys, ypač jei jie kartojasi reguliariai. Nors iš pirmo žvilgsnio „orų permainos“ ir galvos sukimosi ryšys gali pasirodyti kaip mitas, šiuolaikinė medicina pateikia visai logiškus paaiškinimus. Kodėl kai kuriems žmonėms oro pokyčiai tikrai „suka“ galvą ir ką galima dėl to padaryti?

Kaip orų kaita paveikia mūsų organizmą?

Oro sąlygų pokyčiai – ar tai būtų atmosferos slėgio, temperatūros, drėgmės ar net stipraus vėjo svyravimai – veikia visą žmogaus organizmą. Ypač jautrūs esame tada, kai atsiranda smarkūs ir greiti orų pokyčiai. Organizmas bando adaptuotis, ir ne visiems pavyksta šį procesą pajusti lengvai. Dažniausi pasireiškiantys simptomai – nuovargis, galvos skausmas ar net svaigimas bei bendras nestabilumo jausmas.

Atmosferos slėgis ir vidinės ausies balansas

Vienas iš pagrindinių kaltininkų, kodėl sukasi galva keičiantis orui, yra atmosferos slėgio permainos. Žmogaus vidinėje ausyje yra struktūra, vadinama vestibuliniu aparatu – ji atsakinga už mūsų kūno pusiausvyrą ir orientaciją erdvėje. Kai išorinis atmosferos slėgis keičiasi greičiau nei organizmas spėja prisitaikyti, tai gali sutrikdyti skysčio pusiausvyrą vidinėje ausyje ir sukelti galvos svaigimą.

• Staigus slėgio kritimas dažnai sukelia spaudimą ausyse, nestabilumo jausmą, svaigulį.
• Padidėjęs slėgis kai kada paaštrina egzistuojančius pusiausvyros sutrikimus, ypač jei žmogus turi problemų su vidine ausimi.

Temperatūros ir drėgmės pokyčių poveikis

Drėgnas oras ir staigūs temperatūros svyravimai taip pat gali veikti nervų sistemą bei kraujotaką. Karštu ar drėgnu oru kraujagyslės išsiplečia, gali sumažėti kraujospūdis – o to pasekmė yra trumpalaikis galvos svaigimas, ypač keičiantis laikysenai. Atšalus orui ar sumažėjus drėgmei, kai kuriems žmonėms gali padažnėti galvos skausmai, pojūtis, jog „sukasi“ galva, tampa labiau tikėtinas.

Kas dažniau jaučia galvos svaigimą keičiantis orams?

Nors beveik kiekvienas gali patirti galvos svaigimą ar diskomfortą orų pokyčių metu, tam tikros asmenų grupės jautresnės oro permainoms.

• Sergantieji migrena – orų pokyčiai yra vienas dažnesnių migrenos priepuolius išprovokuojančių veiksnių, kartu su tipišku galvos svaigimu.
• Vyresnio amžiaus žmonės – su amžiumi sumažėja organizmo prisitaikymo prie aplinkos tempų greitis.
• Hipotenzija (žemas kraujospūdis) – šiems žmonėms kūnas jautriau reaguoja į kraujotakos pokyčius, kuriuos sukelia oro permainos.
• Vestibuliniai sutrikimai – pusiausvyros ar vidinės ausies ligomis sergantiems asmenims yra didesnė tikimybė jausti stipresnį galvos svaigimą keičiantis orams.

Pagrindinės priežastys – ką sako medicina?

Vidinės ausies ligos

Dažniausia galvos „sukimosi“ priežastis yra prieštaringas signalas, kurį organizmas gauna iš vidinės ausies. Orų kaita, atmosferos slėgio svyravimai gali trumpam paveikti endolimfos skysčio balansą labirinte. Jei žmogus serga Menjero liga, yra patyręs labirintitą ar kitą ausies uždegimą, šie svyravimai bus dar jautresni ir sukels stiprų galvos svaigimą.

Kraujotakos sutrikimai

Kita galvos svaigimo priežastis – kraujospūdžio pokyčiai. Keičiantis temperatūrai, ypač oro atšalimui, organizmas natūraliai suspaudžia kraujagysles, siekdamas išlaikyti daugiau šilumos. Tuo tarpu karštomis dienomis – kraujagyslės plečiasi, dėl ko gali sumažėti smegenų aprūpinimas krauju ir sukelti svaigimą.

• Greičiau priverstinai atsistojus gali atsirasti ortostatinė hipotenzija – greitas kraujospūdžio sumažėjimas, sukeliantis galvos svaigimą.
• Vyresni žmonės ar sergantys širdies ligomis tai patiria dažniau, nes jų kraujagyslės neatsako pakankamai greitai į išorines sąlygas.

Nervų sistemos reakcija ir stresas

Keičiantis orui, ypač jei artėja audra ar jaučiamas stiprus slėgio pokytis, nervų sistema gali išprovokuoti nerimo, įtampos reakcijas. Stresas, suprastėjęs miegas, netinkama mityba šiuo laikotarpiu gali dar labiau sustiprinti galvos svaigimą.

Kaip sumažinti galvos „sukimosi“ simptomus?

Nors jautrumas orų pokyčiams nėra liga, verta įdėmiau stebėti savo organizmą ir taikyti paprastus, tačiau veiksmingus patarimus, padedančius sumažinti diskomfortą.

• Vandens balansas – palaikykite pakankamą organizmo hidrataciją, ypač vasarą ar didelės drėgmės dienomis, nes skysčių trūkumas stiprina svaigimą.
• Lėtai keiskite laikyseną – atsistojant po ilgesnio sėdėjimo ar gulėjimo, iš pradžių pasėdėkite, neskubėkite staigiai judėti.
• Venkite staigių temperatūros kontrastų – stenkitės neperšalti ir neperkaisti, jei žinote, kad Jūsų organizmas jautrus temperatūrai.
• Įtraukite į rutiną fizinį aktyvumą – net ir lengvas kasdienis judėjimas stiprina kraujagyslių reakciją ir mažina pusiausvyros problemas.
• Stebėkite mitybą ir poilsį – nevartokite daug druskos, stenkitės išsimiegoti. Poilsis būtinas normaliai nervų ir pusiausvyros sistemų veiklai.
• Kreipkitės į gydytoją – jei galvos svaigimas dažnas, labai stiprus ar pasireiškia ir kitais simptomais (pvz., dvigubu matymu, kalbos sutrikimu, stipriu galvos skausmu), būtina specialistų konsultacija.

Dažni mitai apie orų kaitą ir galvos svaigimą

Vis dar gajus mitas, kad jautrumas orui yra „išsigalvojimas“ ar tik subjektyvus jausmas. Tačiau tyrimai rodo, jog apie 20–30% suaugusiųjų daugiau ar mažiau jaučia orų kaitos poveikį. Tokio pobūdžio jautrumas yra nulemtas tiek fiziologiniais organizmo ypatumais, tiek lėtinėmis ligomis, nervų sistemos savybėmis.

Kitas populiarus mitas – „priprasi ir praeis“. Iš tiesų organizmas prisitaiko prie kartotinių klimato permainų, tačiau esant tam tikroms ligoms ar amžiui, jautrumas gali tik didėti.

Kada verta sunerimti?

Jei svaigimas itin stiprus, pasireiškia kartu su rankų ar kojų silpnumu, sutrinka regėjimas ar kalba, atsiranda stiprus galvos skausmas, pykinimas, neatidėliotai kreipkitės į gydytojus. Tokie simptomai gali rodyti rimtas sveikatos problemas (insultą, širdies priepuolį, neurologinius sutrikimus), kurių negalima ignoruoti.

Apibendrinimas

Nuolat „sukasi“ galva keičiantis orui? Tai – dažnas reiškinys, turintis aiškius medicininius paaiškinimus: atmosferos slėgio, temperatūros, drėgmės pokyčiai veikia vidinę ausį, nervų sistemą, kraujagysles. Jei simptomai nėra stiprūs, galima jų išvengti laikantis kelių paprastų taisyklių. Tačiau jei galvos svaigimas labai stiprus ar dažnas, reikėtų neatidėlioti apsilankymo pas gydytoją.