Kodėl per įtampą jaučiate deginimo pojūtį krūtinėje

Pastebėjus deginimo pojūtį krūtinėje stresinėse situacijose, daugelis žmonių ima nerimauti dėl savo sveikatos. Dažniausiai tai siejama su širdies ligomis ar kitomis rimtomis būklėmis, tačiau neretai nemalonus pojūtis kyla būtent dėl psichologinės įtampos. Suprasti, kodėl per įtampą jaučiame deginimą krūtinėje, padeda ne tik aiškiau vertinti savo kūno signalus, bet ir rasti tinkamus sprendimus kasdieniam komfortui. Šiame straipsnyje išnagrinėsime pagrindines priežastis, simptomų mechanizmą, kaip atskirti stresinį deginimą nuo kitų sveikatos problemų bei patarimus, padėsiančius sumažinti diskomfortą.

Kaip stresas veikia mūsų organizmą

Stresas – natūrali žmogaus organizmo reakcija į iššūkius, grėsmes ar emocinį spaudimą. Uždelsus infekcinių ar kitų grėsmių atpažinimą organizmas išskiria hormonus, tokius kaip adrenalinas ir kortizolis, kurie suaktyvina „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją. Tačiau dažnai ši būsena išlieka ilgiau, nei iš tikrųjų reikia, ir ilgainiui pradeda veikti įvairias fiziologines sistemas, tarp jų – ir viršutinę virškinimo trakto dalį bei kvėpavimą.

Streso simptomai kūne

• Širdies plakimo dažnėjimas
• Raumenų įtampa, ypač krūtinės srityje
• Dažnesnis, seklus kvėpavimas
• Rėmens ir virškinimo sutrikimai
• Padidėjęs jautrumas fiziniams pojūčiams

Deginimo pojūtis krūtinėje: streso ir kūno sąsajos

Deginimo pojūtį krūtinėje daug kas apibūdina kaip nemalonų spaudimą ar šilumos bangą, kuri kartais pereina iki pilvo ar net kaklo. Šis pojūtis gali būti tiesiogiai susijęs su streso sukeltomis organizmo reakcijomis.

Raumenų įtampa

Didelė įtampa dažnai „apsigyvena“ krūtinės raumenyse. Streso metu žmogus nesąmoningai suspaudžia šios srities raumenis, o tai gali sukelti skausmą ar deginimą (ypač ilgalaikio streso atveju). Laikas nuo laiko, įsitempę raumenys taip pat apriboja laisvą kvėpavimą, todėl pojūtis dar labiau išryškėja.

Virškinimo sistemos refleksai

Pervargus arba išgyvenant stiprius stresus, virškinimo traktas tampa itin jautrus. Stresas gali skatinti rėmenį ar net gastroezofaginio refliukso ligą (GERL), kai skrandžio rūgštis patenka į stemplę ir sukelia deginantį jausmą už krūtinkaulio. Tai vienas dažniausių „deginančios krūtinės“ priežasčių per emocinę įtampą.

Padidėjęs nervų sistemos jautrumas

Stresas sustiprina organizmo jautrumą – nervų sistema greičiau ir stipriau reaguoja į minimalius pojūčius. Jei paprastai nestiprūs pojūčiai būtų ignoruojami, esant nerimui ar emocinei įtampai, jie imami išgyventi daug intensyviau. Tai gali paaiškinti, kodėl net nedidelė virškinimo ar raumenų įtampa virsta stipriu deginimo pojūčiu.

Kaip atskirti, ar deginimas krūtinėje susijęs su stresu?

Deginimo pojūtis krūtinėje gali būti ir kitų, mediciniškai svarbių sutrikimų simptomas, todėl svarbu pasikalbėti su gydytoju, jei šie pojūčiai atsiranda pirmą kartą ar kelia nerimą. Tačiau streso sukeltam diskomfortui būdingos tam tikros ypatybės:

• Pojūtis atsiranda per emocinį stresą, nerimą, panikos epizodus
• Ima stiprėti ir suintensyvėti esant psichologiniam spaudimui
• Mažėja nuskambėjus raminantiems žodžiams, meditacijos ar gilų kvėpavimą
• Dažnai nepalyginamai ryškesnis būnant vienumoje, ramybės būsenoje aprimsta
• Nėra papildomų simptomų – stipraus dusulio, prakaitavimo, pykinimo ar svaigimo

Vis dėlto, jei kartu pasireiškia intensyvus spaudimas, aštrus skausmas, silpnumas, sunkus kvėpavimas (ypač fizinio krūvio metu), būtina kuo greičiau kreiptis pagalbos – kilus įtarimui dėl širdies ar kraujagyslių problemų negalima delsti.

Mitai apie deginimą krūtinėje streso metu

• Visada tai – širdies priepuolis. Tiesa ta, kad daug atvejų, kai žmonės jaučia deginimą krūtinėje per stresą, nėra susiję su širdies ligomis. Tačiau neatmestina rimtų širdies problemų galimybė, todėl svarbu žinoti, kada reikia ieškoti pagalbos.
• Pojūtis pavojingas ir pažeidžia krūtinę ar stemplę. Stresinis deginimas dažniausiai yra grįžtamas ir neiššaukia ilgalaikės žalos. Tačiau lėtinė įtampa gali skatinti rėmenį ar refliuksą, kurį būtina gydyti.
• Galima ignoruoti bet kokį tokį pojūtį. Nors streso sukelti pojūčiai dažnai nepavojingi, visada naudinga pasitarti su sveikatos specialistu, jei jie kartojasi arba stiprėja.

Ką galite daryti, jei įtampa sukelia deginimą krūtinėje?

Streso valdymo įgūdžių lavinimas gali ne tik sumažinti deginimo pojūtį, bet ir pagerinti bendrą gyvenimo kokybę.

1. Praktikuokite atsipalaidavimo technikas

• Giluminis kvėpavimas – lėtai įkvėpkite per nosį, iškvėpkite per lūpas
• Progresyvus raumenų atpalaidavimas – paeiliui atpalaiduokite kūno raumenis nuo pėdų iki galvos
• Meditacija, dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) pratybos

2. Pakoreguokite gyvenimo būdą

• Ribokite kofeino, aštrių ir rūgščių maisto produktų suvartojimą
• Venkite didelių valgių prieš miegą, stenkitės reguliariai sportuoti
• Skirkite daugiau laiko kokybiškam poilsiui

3. Ieškokite emocinės paramos

• Pasikalbėkite su artimaisiais apie išgyvenamą stresą
• Nesidrovėkite ieškoti psichologo ar psichoterapeuto pagalbos
• Savo sankaupas ir nerimą užsirašykite dienoraštyje

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei krūtinės deginimo pojūtis pasikartoja dažnai, tampa vis stipresnis ar išlieka ilgą laiką, svarbu pasitarti su gydytoju. Ypač negalima delsti, jeigu deginimas lydimas dusulio, širdies ritmo sutrikimų, alpimo, stipraus prakaitavimo ar skausmo. Šie požymiai gali rodyti rimtesnes širdies ar plaučių problemas.

Išvada

Deginimo pojūtis krūtinėje per didelį stresą yra dažnas ir dažniausiai nepavojingas reiškinys, susijęs su raumenų įtampa, virškinimo sistemų sudirginimu ar išaugusiu nervų sistemos jautrumu. Tinkami sveikatos įpročiai, atsipalaidavimo pratimai ir sąmoningas požiūris į savijautą padeda sumažinti nemalonius pojūčius ir užtikrina geresnę emocinę bei fizinę sveikatą. Tačiau visuomet rekomenduojama individualiai įvertinti savo būklę kartu su medicinos specialistu.