Kodėl per įtampą norisi glaustis prie sienos ar kėdės

Ar pastebėjote, kad ištikus stipriai įtampai ar nerimui, nesąmoningai ieškote remtis į sieną, prisispausti prie kėdės atlošo arba net sėdėti „apsikabinus“ save? Tokia elgsena nėra atsitiktinė – ji kyla iš mūsų organizmo biologinės reakcijos į stresą bei natūralių apsaugos instinktų. Kodėl per įtampą norisi glaustis prie fizinių paviršių ir kaip tai susiję su mūsų psichologine bei fiziologine būsena? Išnagrinėkime šį reiškinį detaliau.

Fizinio kontakto poreikis stresinėse situacijose

Organizmo gynybinė sistema

Žmogaus organizmo reakcija į stresą pasižymi dviem pagrindiniais atsakais: „kovok arba bėk“. Šią reakciją valdo autonominė nervų sistema, kuri pasiruošia greitai reaguoti į suvokiamą pavojų. Daugeliui žmonių pasireiškia ir trečias atsakas – sustingimas arba noras pasitraukti, sumažinti sąlytį su aplinka. Šis jausmas dažniausiai pasireiškia noru glaustis prie tvirtų daiktų, tokių kaip siena arba kėdės atlošas.

Sensorinis saugumas ir propriocepcija

Poreikis liestis prie tvirtų paviršių susijęs su mūsų sensorine sistema. Kai žmogus susiliesia su siena ar kėde, aktyvuojami gilieji lytėjimo receptoriai (proprioceptoriai), padedantys jausti kūno padėtį erdvėje. Tai teikia stabilumo ir saugumo jausmą, kuris padeda sumažinti nerimą bei įtampą. Sensorinė integracija, tyrinėta tiek vaikų, tiek suaugusiųjų psichologijoje, rodo, kad nuoseklus, gilus spaudimas gali stimuliuoti parasimpatinę nervų sistemą – ji atsakinga už atsipalaidavimą ir streso mažinimą.

Psichologinės priežastys: kas vyksta sąmonėje?

Sąmoningas ir nesąmoningas savęs raminimas

Prisiglaudimas prie sienos ar daikto – tai būdas nuraminti kūną ir psichiką be išorės pagalbos. Šis elgesys dažniausiai atsiranda be sąmoningo sprendimo – jį galima laikyti natūralia savisaugos priemone. Fizinė atrama siunčia organizmui signalą, kad „čia saugu“, sumažėja nervinė įtampa ir kūno raumenų tonusas. Tokia savireguliacija stebima ir autizmo spektro sutrikimus turintiems vaikams, o masažuojant ar stipriai apkabinant, jie jaučiasi saugiau.

Remties paieška kaip streso įveikos strategija

Psichologai teigia, kad noras glaustis prie tvirto paviršiaus gali būti susijęs su pirminiais vystymosi etapais. Kūdikiams būtinas fizinis kontaktas su tėvais ar globėjais, kad formuotųsi bazinis saugumo jausmas. Streso metu iškyla natūralus poreikis ieškoti fizinės „atramos“, kuri išvaizdi, bet, svarbiausia – emociškai veikia kaip užuovėja. Tai padeda gauti kontrolės ir stabilumo pojūtį, sumažinti nerimą, paniką ar baimę.

Kas nutinka kūne, kai prisispaudžiame prie sienos?

Kūno fiziologinė reakcija

Fizinė sąveika su tvirtu paviršiumi akimirksniu paskatina keletą biocheminių procesų:

• Mažinama kortizolio (streso hormono) koncentracija kraujyje.
• Suaktyvėja oksitocino, kuris siejamas su malonumo ir saugumo pojūčiu, gamyba.
• Lėtėja pulsas, mažėja raumenų įtampa.

Tvirtas paviršius perteikia kūnui aiškią ribą, o tai padeda žmogui susiorientuoti ir pajusti, kur jis prasideda, o kur baigiasi pasaulis išorėje. Būtent šis aiškumo ir uždarumo pojūtis ir suteikia palengvėjimą įtemptose situacijose.

Panašumas į apkabinimą ir sensorines priemones

Glaudimasis prie sienos ar kėdės atlošo funkciškai primena apkabinimą. Apkabinimas – natūrali žmogaus streso malšinimo priemonė, o kai jos trūksta, tvirtas paviršius gali veikti kaip pakaitalas. Taip pat seniai naudojamos specialios sunkaus svorio antklodės ar spaudimą suteikiančios liemenės, padedančios žmonėms, patiriantiems nerimą ar sensorinį jautrumą.

Populiarūs mitai ir tikrovė

Mitas: tai – silpnumo požymis

Vis dar gajus klaidingas įsitikinimas, kad noras glaustis prie daiktų parodo nerimą ar asmeninį silpnumą. Iš tiesų, tai natūrali, per evoliuciją susiklosčiusi gynybinė reakcija, padedanti valdyti emocinę būseną, užtikrinanti saugumą ir padedanti palaikyti vidinę pusiausvyrą. Tai būdinga visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar lyties.

Mitas: tokia elgsena leidžiama tik vaikams

Dažnai manoma, kad suaugusieji neturėtų „ieškoti sienos“ streso metu, tačiau mokslas rodo, kad ir suaugusiųjų sensorinės savireguliacijos poreikis išlieka visą gyvenimą. Net suaugę žmonės ieško būdų, kaip per fizinį kontaktą sumažinti įtampą.

Kaip sau padėti patiriant įtampą?

Praktiniai savireguliacijos būdai

• Leiskite sau remtis į tvirtą paviršių, jei jaučiate didelę įtampą.
• Pabandykite švelniai apkabinti save ar sunkią pagalvę – tai gali suteikti panašų ramybės pojūtį.
• Atlikite lėtus tempimo pratimus, gilų kvėpavimą, kad suaktyvintumėte parasimpatinę nervų sistemą.
• Naudokite masažo kamuoliuką ar sunkią antklodę, jeigu jums patinka papildomas sensorinis spaudimas.

Kada verta kreiptis į specialistą?

Jei pastebite, kad poreikis glaustis prie sienos ar kitų paviršių tampa dažnas, trukdo kasdieniam gyvenimui arba kyla kartu su kitais nerimo, depresijos ar autizmo spektro požymiais, vertėtų pasitarti su psichologu, ergoterapeutu ar gydytoju. Specialistas gali padėti rasti balansą tarp natūralių savireguliacijos būdų ir kitų efektyvių įtampos valdymo strategijų.

Išvados

Norėti glaustis prie sienos ar kėdės įtampoje – natūrali, instinktyvi kūno reakcija, prilygstanti savotiškai savęs apkabinimo formai. Tai neurologiškai ir psichologiškai pagrįstas būdas sumažinti streso lygį, suteikti sau saugumo pojūtį bei susigrąžinti vidinę pusiausvyrą. Jei tokie savireguliacijos būdai padeda jums susidoroti su įtampa, galite juos ramiai taikyti kasdienybėje. Svarbiausia – suprasti save, gerbti savo kūno siunčiamus signalus ir esant poreikiui drąsiai kreiptis pagalbos.