Kodėl per stiprus pyktis sukelia skrandžio skausmus

Emocijos kaip pyktis ne tik paveikia mūsų nuotaiką, bet ir gali palikti žymes mūsų fizinėje sveikatoje. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių skundų – pilvo ar skrandžio skausmas po stipraus susierzinimo ar pykčio protrūkio. Šis ryšys tarp emocijų ir virškinimo sistemos vargina daugelį, tačiau dažnai lieka nesuprastas. Straipsnyje aptarsime, kodėl stiprus pyktis gali sukelti skrandžio skausmus, kaip ši reakcija susijusi su mūsų kūno biochemija, ir kokie žingsniai gali padėti suvaldyti šiuos nemalonius pojūčius.

Ryšys tarp emocijų ir skrandžio: kodėl mūsų virškinimas reaguoja į pyktį?

Pyktis, kaip ir kitų stiprių emocijų protrūkiai, mūsų organizme sukelia fiziologines reakcijas. Stipri emocinė įtampa aktyvuoja vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją, kurią reguliuoja simpatinė nervų sistema. Ši sistema yra viena iš pagrindinių grandžių, jungiančių emocijas ir organų funkcijas, ypač virškinimo sistemą.

Kas vyksta jūsų kūne, kai pykstate?

• Pradeda išsiskirti daug streso hormonų: adrenalinas ir kortizolis stipriai paveikia ne tik širdies ritmą, kraujospūdį, bet ir virškinimo organus.
• Stabdomos virškinimo funkcijos: mūsų organizmas, susidūręs su pavojaus signalu, primityviai sustabdo nebūtinas „ramybės laikotarpiui“ naudingas funkcijas – įskaitant virškinimą.
• Padidėja skrandžio rūgštingumas: pyktis gali paskatinti didesnį rūgščių išsiskyrimą, dirginantis gleivinę ir sukeliantis skausmą ar nemalonų deginimą.

Emocijų kontrolės stoka ir nuolatinis įsiūtis gali lemti ilgalaikius virškinimo sistemos sutrikimus, kaip funkcinė dispepsija arba netgi skrandžio opas.

Mokslinis požiūris: kaip smegenys ir žarnynas „kalbasi“?

Mūsų skrandis su smegenimis yra glaudžiai susijęs vadinamuoju žarnyno–smegenų ašies mechanizmu. Tai dvikryptis komunikacijos kanalas, kuriuo emocijos, stresas ir psichologinės būsenos tiesiogiai veikia virškinimo sistemą ir atvirkščiai.

Pagrindiniai mechanizmai

• Vagus nervas: pagrindinė „linija“, kuria signalai iš smegenų keliauja į skrandį ir žarnyną. Stiprus pyktis per šį nervą gali sukelti spazmus, mėšlungį arba nemalonius pojūčius skrandyje.
• Streso hormonai: dėl adrenalino ir kortizolio padidėja skrandžio rūgšties sekrecija ir sumažėja gleivinės apsauga.
• Lėtinis uždegimas: nuolatinis pyktis gali skatinti uždegiminius procesus visame organizme, įskaitant ir virškinimo traktą.

Medicininiai tyrimai rodo, kad žmonės, kurie dažnai jaučia pyktį, turi didesnę riziką susirgti pepsinėmis opomis ar kitomis virškinimo trakto ligomis, nei tie, kurie geba efektyviai valdyti savo emocijas.

Kaip atpažinti, kad skrandžio skausmas susijęs su pykčiu?

Skrandžio ar pilvo skausmas dėl emocinio streso dažnai atsiranda staiga po įtemptos situacijos ar stipraus emocinio išgyvenimo. Dažniausi požymiai:

• Staigus „susitraukimo“, spazmų ar deginimo jausmas skrandyje;
• Pykinimas ar net vėmimas neaiškios kilmės stresinių periodų metu;
• Laikinas apetito sumažėjimas arba padidėjimas po pykčio protrūkių;
• Neturima aiškios organinės ligos diagnozės, o simptomai stiprėja esant stipriam stresui.

Jei šie simptomai kartojasi ir nėra paaiškinami kitomis medicininėmis priežastimis, verta pasvarstyti emocinio streso poveikį virškinimo sistemai.

Pagalba sau: ką daryti, jei pyktis „smogia“ į skrandį?

Kiekvienas žmogus gali išmokti valdyti emocinį stresą ir apsaugoti savo virškinimo sistemą nuo neigiamo poveikio. Štai keletas rekomendacijų:

• Emocinis sąmoningumas: pastebėkite, kokie įvykiai ar situacijos sukelia stipriausią pyktį, ir stenkitės reaguoti ramiau ar pasirinkti konstruktyvesnius sprendimus.
• Kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai: gilus kvėpavimas, meditacija, progresyvusis raumenų atpalaidavimas gali sumažinti streso hormonų lygį ir „atpalaiduoti“ skrandį.
• Reguliarus fizinis aktyvumas: sportas padeda sumažinti susikaupusį pyktį ir stresą, skatina endorfinų – natūralių „hormonų laimės“ – gamybą.
• Psichologinė pagalba: jei pyktis tampa nekontroliuojamas arba dėl jo kenčia gyvenimo kokybė, verta pasitarti su psichologo ar psichoterapeuto specialistu.
• Mitybos tvarkymas: lengvas, dažnas maitinimasis be sunkiai virškinamų ar aštrių patiekalų padeda „neapsunkinti“ skrandžio stresinėmis situacijomis.

Mitai apie pyktį ir skrandžio skausmą

Vis dar gajus mitas, jog „visos ligos – nuo nervų“, tačiau reikėtų suprasti, kad emocinis stresas nėra TIK rūpestis ar bloga nuotaika. Tai realus biologinis procesas, turintis įtakos mūsų organams, ypač jei emocinės įtampos nesuvaldome mėnesių ar metų bėgyje.

• Mitai: „Jei pyksti, būtinai susirgsi opa“, arba „emocijos neturi įtakos kūnui“ – abu teiginiai nerealistiniai. Ne kiekvienas pyktis išprovokuoja opą, tačiau nuolatinis ir stiprus pyktis gali padidinti riziką.
• Faktai: Stiprus pyktis ir nuolatinė įtampa ne visada sukelia fizinių simptomų, bet jei jie atsiranda, būtina į juos atkreipti dėmesį ir nelikti abejingi – ypač jei kartu pasireiškia kiti virškinimo sutrikimai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors lengvi, trumpalaikiai skrandžio skausmai dažnai praeina savaime, yra situacijų, kai būtina profesionali pagalba. Kreipkitės į gydytoją, jei:

• Skrandžio skausmai kartojasi ilgiau nei dvi savaites ar stiprėja;
• Atsiranda kraujavimas (pvz., kraujas vėmaluose, šlapime ar išmatose);
• Karščiuojate, jaučiate stiprų nuovargį, smarkiai krenta svoris ar atsiranda kiti nepaaiškinami simptomai.

Nenurašykite visų simptomų tik emocijoms – svarbu atmesti rimtesnes ligas, o vėliau ieškoti efektyvių būdų valdyti stresą. Tik harmoninga emocinė būsena ir sveikas gyvenimo būdas padės palaikyti ramų ir sveiką skrandį.