Kodėl po bėgimo pradeda kankinti kosulys ir kaip to išvengti

Po bėgimo dažnas kosulys neretai nustebina net ir puikios fizinės formos žmones. Ši reakcija pasireiškia dėl pagreitėjusio kvėpavimo, kai į plaučius patenka daugiau oro su jame esančiomis dalelėmis ar šalčiu. Tokia būsena gali būti paprasto dirginimo pasekmė, bet kartais rodo specifines kvėpavimo takų būkles.

Kodėl galite pradėti kosėti po bėgimo

Kosulys po sporto nėra neįprastas reiškinys. Tai gali lemti keletas veiksnių, kuriuos dažniausiai sukelia kūno prisitaikymas prie fizinio krūvio ar tam tikros aplinkos sąlygos. Pažvelkime, kokios priežastys dažniausiai sukelia šį nemalonų pojūtį:

• Fizinis krūvis susiaurina kvėpavimo takus. Intensyvaus judėjimo metu ar iškart po treniruotės apie penktadaliui žmonių laikinai susiaurėja kvėpavimo takai. Tai vadinama fizinio krūvio sukelta bronchų susiaurėjimu. Daug dažniau ši problema kamuoja sergančius astma, tačiau pasitaiko ir aktyviems, sveikiems žmonėms. Pagrindiniai simptomai – kosulys, švokštimas, sunkumo ar spaudimo pojūtis krūtinėje, dažniausiai atsirandantys nuo kelių iki 20-ties minučių po bėgimo.
• Didesnis oro srautas su dirgikliais. Bėgant kvėpuojama intensyviau ir dažniausiai per burną, dėl ko į kvėpavimo takus patenka daugiau dulkių, žiedadulkių ar kitų ore esančių medžiagų. Šios dalelės gali sudirginti gleivinę ir išprovokuoti kosulį.
• Šaltas ar sausas oras. Kai kvėpuojate burna, ypač šaltu arba sausoku metu, orui nespėjus sušilti, jis sustiprina kvėpavimo takų jautrumą dirgikliams. Todėl žiemos bėgimuose kosulys būna dažnesnis – kuo sausesnis oras, tuo labiau tikėtini nemalonūs pojūčiai.
• Sezoninės alergijos. Žydintys augalai ir ore plintančios žiedadulkės dažnai provokuoja alergines reakcijas: padidėjusį gleivių kiekį, lašinę pro nosį, čiaudulį ir kosulį. Bėgiojant lauke šiuo metu padidėja sąlytis su alergenais.
• Rūgšties patekimas į stemplę. Fizinio krūvio metu kartais skrandžio rūgštis ima kilti aukštyn į stemplę, dėl ko gali imti dirginti gerklę ir sukelti kosulį. Tokiai problemai būdingas dažnesnis pasireiškimas tiems, kas bėga netrukus po valgymo ar serga gastroezofaginio refliukso liga.
• Balso stygų veiklos sutrikimai. Esant balso stygų funkcijos sutrikimui, labai aktyvių treniruočių metu balso stygos nevisiškai atsiveria, tad kvėpuoti darosi sunkiau, gali atsirasti spaudimas gerklėje ir kosulys, panašus į astmos simptomus.
• Oro užterštumas. Aktyviai judant lauke, kvėpavimo takai labiau veikiami išmetamųjų dujų, kietųjų dalelių ar ozono, ypač miestuose ar per užterštumo pikas. Šios medžiagos gali suerzinti ir pažeisti gleivinę, paskatindamos kosulį net ir visiškai sveikiems žmonėms.

Ar kosėja tik tie, kurie turi kvėpavimo problemų?

Net ir puikią ištvermę turintys sportininkai po treniruotės gali susidurti su kosuliu. Dažnas fizinio krūvio sukelto bronchų susiaurėjimo požymis – jausmas, kad pritrūksta ištvermės, nors objektyviai esate geros formos.

Kaip palengvinti kvėpavimą po bėgimo

Nors kosulys po bėgimo dažnai praeina savaime, nemalonūs pojūčiai gali atbaidyti nuo fizinio aktyvumo. Vis dėlto reguliarūs užsiėmimai svarbūs sveikatai, todėl svarbu žinoti, kaip apsisaugoti nuo simptomų arba juos sušvelninti.

• Lėtas apšilimas ir atvėsimas. Pradėkite ir baikite treniruotę palaipsniui – tam skirkite nuo 10 iki 15 minučių. Taip kvėpavimo takai lengviau prisitaikys prie krūvio ir sumažinsite švokštimo ar kosulio tikimybę.
• Bėgiokite uždarose patalpose šalčio ar sausros metu. Jei lauke itin šalta ar sausa, naudokitės bėgimo takeliu arba ieškokite vidaus arenų. Tokiu būdu pavyks išvengti oro, kuris gali dirginti kvėpavimo takus.
• Dengti nosį ir burną lauke. Vėsiais orais bėgiojant lauke naudokite laisvą šalikėlį ar kitą veido uždangalą. Tai padeda sudrėkinti ir sušildyti orą, kol jis pasiekia plaučius.
• Stenkitės kvėpuoti per nosį. Oro įkvėpimas per nosį leidžia jam sušilti ir sudrėkti, todėl įkvepiate mažiau dirginančio šalčio arba sausumo. Iškvepiant per burną, išsaugomas pagaravimas.
• Pakankamas skysčių vartojimas. Gerkite vandenį prieš ir po treniruotės – taip kvėpavimo takų gleivinė bus drėgna ir mažiau jautri dirgikliams.
• Tartis su gydytoju. Dažnas kosulys ar kiti simptomai, tokie kaip švokštimas ar spaudimas krūtinėje, gali rodyti fizinio krūvio sukeltą bronchų susiaurėjimą ar astmą. Gydytojas gali patarti dėl tinkamų priemonių simptomams valdyti.
• Pagal poreikį vartoti inhaliatorių. Kai kuriems žmonėms naudinga prieš treniruotę naudoti įkvepimą lengvinančius preparatus ar reguliarias kontroliuojančias priemones, jei simptomai pasikartoja nuolat.

Nedidelės kasdienės korekcijos judėjimo rutinoje gali gerokai pagerinti kvėpavimo savijautą per sportą ir po jo. Jei simptomai išlieka, neignoruokite jų – ieškokite profesionalios pagalbos, kad rastumėte geriausią sprendimą savo situacijai.

Kada kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą

Dažniausiai kosulys, kurį sukelia fizinio krūvio sukeliamas kvėpavimo takų susiaurėjimas, nurimsta praėjus pusvalandžiui ar valandai po fizinio krūvio. Jei kosulys tęsiasi daugiau nei savaitę arba pojūčiai nesiliauja, gali būti, kad kaltas kitas sveikatos sutrikimas, pavyzdžiui, infekcija ar lėtinė liga.

Patarimai kreiptis į specialistą ypač svarbūs, jei kosulys trunka ilgiau kaip dvi savaites, ar prisideda kitų simptomų. Galbūt prireiks specialių vaistų, inhaliatoriaus ar gyvenimo būdo pokyčių, kad pagerintumėte savijautą.

Nedelsdami pasitarkite su sveikatos priežiūros specialistu, jei jaučiate stiprų krūtinės skausmą, pasunkėjusį kvėpavimą, patinimą veide ar kitus stiprius negalavimus.

Pagrindiniai dalykai, kuriuos verta žinoti

• Kosulys po bėgimo dažnai kyla dėl kvėpavimo takų susiaurėjimo po fizinio krūvio, sauso ar šalto oro, oro taršos ar lašinės – gleivių tekėjimo.
• Paprasčiausios priemonės, tokios kaip apšilimas, kvėpavimas per nosį, pakankama hidratacija ir šaliko nešiojimas, gali padėti numalšinti kosulį po bėgimo.
• Užsitęsęs (daugiau nei pusantros valandos trunkantis) kosulys, taip pat švokštimas, krūtinės spaudimas ar dusulys reikalauja pasitarti su gydytoju, kad būtų galima atmesti astmą ar kitus susirgimus.