Kodėl po ilgos kelionės norisi ilgai gulėti

Po ilgų kelionių daugelis žmonių pastebi, kad vos grįžus namo ar pasiekus viešbutį norisi tik vieno – atsigulti ir ilgai nieko neveikti. Net jei kelionė nebuvo fiziškai sunki ir daugumą laiko sėdėjote, kūnas bei protas reikalauja poilsio. Šis reiškinys – natūrali organizmo reakcija į ilgalaikį stresą, netiesioginį fizinį krūvį ir aplinkos pokyčius. Straipsnyje aptarsime, kodėl po ilgos kelionės norisi gulėti, kokie procesai vyksta mūsų kūne ir kaip sau padėti greičiau atgauti jėgas.

Kodėl kelionės išvargina net ir nesportuojant?

Ilgalaikė statinė padėtis alina raumenis

Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl po ilgos kelionės norisi gulėti, yra ilgalaikė sėdima padėtis. Daugelis įsivaizduoja, kad „nieko neveikimas“ negali varginti, tačiau būtent ilgas sėdėjimas automobilyje, traukinyje ar lėktuve sukelia statinį raumenų nuovargį. Raumenys, ypač kojų, nugaros ir kaklo, ilgą laiką išlieka toje pačioje padėtyje, todėl negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų dėl sumažėjusios kraujotakos. Tai gali lemti sustingimą, tempimą ar net skausmą grįžus namo.

Nervingumas ir sensorinis nuovargis

Kelionės metu smegenys gauna daug naujos informacijos: triukšmas, judesys, nauja aplinka, nuolatinis dėmesys į maršrutą ar laiką. Šis „sensorinis persikrovimas“ gali būti varginantis net nesuvokiant to sąmoningai. Organizmas suvokia pokyčius kaip potencialią grėsmę ir įsijungia didesnis budrumas, kurio pasekmė – ilgainiui patiriamas nuovargis.

Biologinis laikrodis ir miego ritmas

Ilgos kelionės dažnai sutrikdo įprastą biologinį laikrodį – net kelionė Lietuvoje gali reikšti rytinį kėlimąsi, ankstyvą ar vėlyvą atvykimą. Keliaujant per laiko juostas (skrydžiai) sprendimas norėti gulėti dažnai dar akivaizdesnis dėl laiko skirtumo ir vadinamojo „jet lag“. Organizmui reikia laiko prisitaikyti, todėl jėgų trūkumą dažnai kompensuojame miegu ar ramybe, kurią suteikia gulėjimas.

Kas vyksta organizme kelionės metu?

Kraujotaka ir skysčių kaupimasis

Viena iš sveikatai svarbių ir kelionės metu dažnai ignoruojamų temų – pakitusi kraujotaka. Sėdint ilgesnį laiką kraujas linkęs „užsibūti“ kojų venose, todėl atsiranda tinimai, spaudimo pojūtis, o kai kuriais atvejais – ir trombozės rizika. Šis efektas ne tik fiziškai išvargina kūną, bet ir sukuria stipresnį poreikį atsigulti, kai tik pasiekiame galutinį tikslą.

Stresas ir kortizolio lygio pokyčiai

Kelionė susijusi su iššūkiais: galimi vėlavimai, situacijos kontrolės praradimas, baimė praleisti svarbią detalę. Organizmas į tokius dirgiklius reaguoja padidindamas stresą – kortizolis ilgą laiką išlieka aukštesnis. Tai slopina imuninę sistemą, trikdo virškinimą ir ilgainiui lemia stipresnį nuovargį po kelionės.

Dehidratacija

Per ilgas keliones dažnai pamirštame pakankamai gerti vandens, ypač lėktuvuose, kur oras sausas. Dehidratacija pasireiškia silpnumu, mieguistumu ir nuovargiu, ko dažnai net nesusiejame su kelione. Geriant per mažai skysčių, nuovargis stiprėja, o noras pailsėti tampa natūralus kūno signalas.

Ar norėjimas gulėti – sveikas poreikis?

Kūno siekis ilsėtis po ilgo keliavimo – natūrali ir sveika reakcija. Tai organizmo būdas atstatyti išnaudotas energijos atsargas, normalizuoti raumenų veiklą ir atstatyti psichologinę pusiausvyrą. Jei norisi pagulėti tiek ilgiau, tiek ramybės sąlygomis – nereikėtų jausti kaltės. Svarbiausia – stebėti, kad nuovargio pojūtis nepereitų į lėtinį nuovargį ar kitas sveikatos problemas.

Pagrindiniai patarimai: kaip greičiau atsigauti po ilgos kelionės?

• Keiskite padėtį kas valandą. Ilgose kelionėse trumpam atsistokite, pasivaikščiokite traukinio ar lėktuvo koridoriumi, pamankštinkite kojas net ir sėdėdami.
• Pakankamai gerkite vandens. Vanduo svarbus palaikyti kraujotakai, apsaugoti nuo dehidratacijos ir lengvinti bendrą savijautą.
• Laikykitės miego režimo. Stenkitės nenukrypti nuo įprasto miego grafiko bent prieš kelionę ir po jos – taip sumažinsite „vidinio laikrodžio“ sutrikimą.
• Ištempkite raumenis nuvykę į vietą. Lengvi tempimo pratimai ar trumpas pasivaikščiojimas padeda greičiau išsklaidyti nuovargį ir suaktyvina kraujotaką.
• Suteikite sau laiko adaptacijai. Jeigu po kelionės jaučiate stiprų poreikį ilsėtis, leiskite sau tai padaryti – dažniausiai nuovargis praeina po vienos ar kelių naktų poilsio.

Mitai apie nuovargį po kelionės

• Vien sėdint neįmanoma pavargti. Iš tikrųjų nuovargis susijęs ne tik su fiziniu darbu – psichologinis, emocinis ir sensorinis krūvis taip pat stipriai veikia mūsų energiją.
• Baigus kelionę sveikiausia iškart pradėti veikti. Dažnai manoma, kad aktyvi veikla ar darbas „išjudins“, tačiau svarbu įsiklausyti į poreikį pailsėti – priešingu atveju didėja pervargimo rizika.
• Vanduo reikalingas tik fiziškai aktyviems. Net ir keliaujant sėdint vanduo būtinas – jis palaiko gyvybinius procesus, padeda kraujotakai ir nervų sistemai.

Kada verta sunerimti?

Po ilgos kelionės norisi ilgai gulėti – toks poreikis paprastai laikytinas normaliu. Tačiau jei nuovargis tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, pasireiškia stiprus dusulys, kraujo spaudimo svyravimai, neišnykstantys skausmai ar patinimai, geriau kreiptis į gydytoją. Tokiais atvejais galimi kiti sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, pavojinga giliųjų venų trombozė ar infekcijos.

Apibendrinimas

Nuovargis po ilgos kelionės, noras pagulėti ir nieko neveikti yra fiziologiškai paaiškinamas – taip mūsų kūnas ir protas reaguoja į ilgalaikį statinį krūvį, miego bei dienos ritmo sutrikimus, sensorinę ir emocinę perkrovą. Paprasčiausias būdas padėti sau – suteikti pakankamai poilsio, laikytis sveiko miego, pakankamai judėti ir gerti vandens. Jei kelionės metu ar po jos jaučiate nuolatinį, stiprų nuovargį ar kitus nerimą keliančius simptomus – neatidėliokite vizito pas gydytoją.