Kodėl po įtampos keičiasi šlapinimosi dažnis

Ar kada nors pastebėjote, kad po streso ar įtampos šlapinatės dažniau nei įprastai? Toks reiškinys gali būti gluminantis – tiek fiziškai, tiek emociškai. Tačiau tai nėra retas atvejis, ir daugelis žmonių susiduria su dažnesniu poreikiu šlapintis po nervinės įtampos ar išgyvenus stipresnius jausmus. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kodėl po įtampos keičiasi šlapinimosi dažnis, kaip šį procesą veikia mūsų organizmas ir kokios galėtų būti priemonės, padedančios suvaldyti šį nemalonų simptomą.

Kaip įtampa veikia mūsų šlapimo pūslę?

Fiziologinė streso reakcija

Kai žmogus patiria įtampą, kūnas reaguoja vadinamuoju „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) mechanizmu. Šią reakciją reguliuoja centrinė nervų sistema, pirmiausiai aktyvindama simpatinę nervų sistemos dalį. Dėl streso padidėja tam tikrų hormonų, ypač adrenalino ir kortizolio, kiekis kraujyje. Šie hormonai mobilizuoja organizmą greitai reaguoti pavojingose situacijose, tačiau kartu stipriai paveikia organus, įskaitant šlapimo pūslę.

Simpatinė nervų sistema ir šlapimo pūslės funkcija

Už šlapimo pūslės kontrolę atsakingos dvi pagrindinės nervų sistemos dalys: simpatinė (skatina energijos mobilizavimą) ir parasimpatinė (atsakinga už poilsį ir šalinimą). Staigaus streso metu simpatinė sistema slopina šlapimo pūslės raumenų susitraukimus, atpalaiduoja šlapimo pūslės sienelę, bet sustiprina raukų užsidarymą. Tačiau pasibaigus stresui arba ilgai trunkant nervinei įtampai, organizmas gali „persijunginėti“ tarp šių režimų, todėl atsiranda poreikis dažniau šlapintis.

Parasimpatiška fazė ir poreikis šlapintis

Po įtampos ar streso dažnai įvyksta vadinamoji „parasimpatiškoji atoslūgio fazė“ – kūnas pradeda atsipalaiduoti, smegenys siunčia signalus atpalaiduoti šlapimo pūslės raumenis ir atverti jos raukus. Dėl šios priežasties, net ir kai pūslė nėra pilnai pripildyta, gali atsirasti dažnas noras šlapintis. Tai daugiausia pastebima žmonėms, jautriai reaguojantiems į emocinius ar psichologinius pokyčius.

Moksliniais tyrimais pagrįsti paaiškinimai

Įtaką darantys hormonai

Kortizolio ir adrenalino padidėjimas trumpam pristabdo šlapinimosi impulsus, bet po to, kai hormonų lygis sumažėja, šlapimo pūslė, „atgaudama laisvę“, ima stipriau reaguoti net į nedidelį spaudimą ar pūslės prisipildymą. Tyrimai rodo, kad asmenys, kurie patiria lėtinį stresą, dažniau susiduria su padidėjusiu šlapinimosi dažniu ar net šlapimo nelaikymu, nes jų nervų sistema jautriau reaguoja į įprastinius dirgiklius.

Psichologiniai veiksniai ir sąlygiškumas

Viena iš teorijų teigia, kad dažnas šlapinimosi poreikis po streso gali būti sąlygiškai išmoktas arba įgytas refleksas. Pavyzdžiui, jei žmogus jaučia nerimą dėl tam tikros situacijos ir ima dažnai lankytis tualete, toks elgesys ilgainiui gali tapti automatišku net ir sumažėjus stresui. Kai kuriais atvejais yra diagnozuojamas vadinamasis „dirgliosios pūslės sindromas“, susijęs tiek su psichologiniais, tiek su fiziologiniais pokyčiais.

Dažnesnis šlapinimasis po įtampos: kas normalu, o kada verta sunerimti?

Normalūs pokyčiai

Trumpalaikis dažnesnis šlapinimasis po įtampos dažniausiai nėra pavojingas ir praeina savaime, kai žmogus nusiramina. Tokie pokyčiai gali būti laikomi natūralia organizmo reakcija į stresą, kol jie netrukdo kasdieniam gyvenimui ir nesitęsia ilgai.

Kada kreiptis į gydytoją?

• Jei dažnas šlapinimasis tampa nuolatiniu simptomu, trunka ilgiau nei keletą savaičių.
• Kartu pasireiškia skausmas, deginimo jausmas, kraujas šlapime ar kiti susirūpinimą keliantys požymiai.
• Pastebite staigų, nepaaiškinamą kūno svorio sumažėjimą, nuolatinį troškulį, naktinį šlapinimąsi ar kitus medžiagų apykaitos pokyčius.

Tokiais atvejais būtina kreiptis į gydytoją, kad būtų atmestos kitos galimos ligos (šlapimo takų infekcijos, diabetas, inkstų sutrikimai ar neurologinės ligos).

Kaip suvaldyti šį simptomą?

Streso mažinimo priemonės

• Meditacija, jogos pratimai ar gilus kvėpavimas padeda nuraminti nervų sistemą ir sumažina simptomų intensyvumą.
• Reguliarus fizinis aktyvumas padeda gerinti nuotaiką ir mažina nervinę įtampą.
• Pakankamas ir kokybiškas miegas atkuria pusiausvyrą organizme, taip pat ir hormoniniame lygmenyje.

Skysčių vartojimo stebėjimas

Nenustokite gerti vandens bijodami dažnesnio šlapinimosi, tačiau stenkitės riboti kofeino, alkoholio ir stipriai gazuotų gėrimų kiekį – jie gali dirginti šlapimo pūslę ir sustiprinti simptomus. Geriausia gerti vandenį mažomis porcijomis per visą dieną.

Kūno signalų stebėjimas ir tvarkaraščio kūrimas

Stenkitės stebėti, kada dažniausiai pajuntate dažną norą šlapintis, ir ieškokite ryšio su tam tikromis situacijomis ar jausmais. Kartais padeda „tualeto tvarkaraštis“ – planuoti šlapinimąsi kas tam tikrą laiką, taip pratinant ir ramindant šlapimo pūslę.

Dažniausi mitai ir tiesa apie šlapinimąsi po streso

• Mitas: Dažnas šlapinimasis po įtampos – visuomet ligos požymis.
  Tiesa: Dažniausiai tai – fiziologinė reakcija į stresą, ne rodiklis apie rimtą ligą.
• Mitas: Reikia mažiau gerti, kad mažiau šlapintumeisi.
  Tiesa: Skysčių ribojimas gali sukelti dehidrataciją ir dar labiau suerzinti šlapimo pūslę.
• Mitas: Tik moterims po streso pasireiškia šlapinimosi pokyčiai.
  Tiesa: Šis reiškinys galimas tiek vyrams, tiek moterims – priklauso nuo individualių organizmo ypatumų ir streso jautrumo.

Kada dažnas šlapinimasis gali būti susijęs su kitomis būklėmis?

Nors įtampa dažnai lemia dažnesnį šlapinimąsi, svarbu atmesti rimtas ligas: šlapimo takų infekcijas, prostatos sutrikimus vyrams, cukrinį diabetą, inkstų ligas. Jeigu simptomai tęsiasi ilgai, sukelia diskomfortą ar lydi kiti nerimą keliantys požymiai – būtina medicininė konsultacija.

Išvada

Dažnas šlapinimasis po įtampos – gana paplitęs reiškinys, susijęs tiek su nervų sistemos, tiek su hormonų pokyčiais stresinėse situacijose. Paprastai tai laikinas simptomas, kurį galima valdyti nerimo mažinimo ir gyvenimo būdo pokyčiais. Jei naujai atsiradę pokyčiai neišnyksta ar kelia nerimą, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą. Išmokite atpažinti kūno signalus – tai svarbus žingsnis rūpinantis tiek fizine, tiek emocine sveikata.