Kodėl po nemalonių žinių skauda nugaros apačią

Ar kada nors pastebėjote, kad išgirdus ar patyrus nemalonias naujienas, užplūsta ne tik emocinė, bet ir fizinė įtampa? Kai kuriems žmonėms šis stresas visada pasireiškia vienoje vietoje – apatinėje nugaros dalyje. Kodėl skausmas ar maudimas būtent šioje srityje atsiranda reaguojant į nemalonias žinias? Straipsnyje išnagrinėsime ryšį tarp psichologinio streso ir nugaros apačios skausmo bei aptarsime, kokie procesai vyksta kūne, kaip juos atpažinti ir valdyti.

Kaip stresas veikia fizinę sveikatą

Streso fiziologija: trumpas paaiškinimas

Stresas – natūrali organizmo reakcija į grėsmę ar nemalonią situaciją. Kai sužinome blogas naujienas, smegenys siunčia signalus išskirti „streso hormonus“: adrenaliną, kortizolį ir kitus biologiškai aktyvius junginius. Šie hormonai mobilizuoja kūną veikti: pagreitina kvėpavimą, širdies ritmą, sutraukia raumenis. Tai žinoma kaip „kovok arba bėk“ atsakas. Nors šis mechanizmas evoliuciškai padėjo išgyventi, šiuolaikiniame gyvenime dažniau tapo nuolatiniu streso šaltiniu.

Emocinė įtampa ir raumenų susitraukimas

Kai kyla emocinis stresas, mūsų kūnas instinktyviai įtempiamas. Raumenys, ypač nugaros ir juosmens srityje, pasąmoningai susitraukia. Jei ši įtampa tęsiasi ilgiau, dėl nepertraukiamo raumenų darbo pradeda trūkti kraujo ir deguonies, kaupiasi medžiagų apykaitos produktai, atsiranda skausmas, maudimas ar net spazmai. Tai natūralus, bet varginantis atsakas į ilgalaikį stresą arba stiprias emocines reakcijas.

Kodėl skauda apatinę nugaros dalį?

Anatominiai ir fiziologiniai veiksniai

Apatinė nugaros dalis (juosmuo) – viena judriausių ir labiausiai apkrautų zonų organizme. Kasdien daug sėdime, netaisyklingai laikome kūną, o staigus ar nuolatinis stresas šioje vietoje pasireiškia dar stipriau. Juosmens raumenys ir raiščiai reaguoja į streso hormonus sparčiau nei kitose vietose, nes iš evoliucijos perspektyvos ši kūno dalis „atsakinga“ už pasirengimą bėgti arba ginantis statyti kūną į įtemptą poziciją.

Streso sukelta somatinė reakcija

Psichologinis diskomfortas, baimė ar pyktis dažnai pasireiškia fiziniais simptomais. Garsusis „nugaros spazmas iš nervų“ nėra mitas – tyrimai rodo, kad žmonės, patiriantys dažnas emocines įtampas, dažniau skundžiasi nugaros apatinės dalies skausmu. Lėtinė streso būsena, jeigu jos nevaldyti, sukelia ne tik tempimą ar maudimą, bet ir gali prisidėti prie funkcinių stuburo pažeidimų, nervų užspaudimo ar net uždegiminio proceso.

Psichosomatinis ryšys: ar kūnas klauso emocijų?

Psichosomatikos mokslas

Psichosomatika tiria, kaip psichologinės būsenos veikia mūsų kūno funkcijas ir sveikatą. Šiuolaikiniai mokslininkai patvirtino, kad stresas, ypač užsitęsęs, gali tapti realių sveikatos problemų priežastimi. Dažniausiai emocinis stresas „nusėda“ tose kūno vietose, kurios jautriausios ar labiausiai apkrautos. Daugeliui tai – apatinė nugaros dalis, nes ji tiesiogiai susijusi su mūsų laikysena, saugumo ir atramos jausmu.

• Stresas skatina uždegiminius procesus: Moksliniai tyrimai liudija, kad ilgalaikis psichologinis stresas didina uždegiminių žymenų koncentraciją kraujyje, o tai gali paskatinti raumenų ir sąnarių jautrumą.
• Raumenų įtampa stiprėja net nepastebint: Net jei sąmoningai nejaučiate nerimo ar įtampos, raumenys gali būti įtempti dėl organizme cirkuliuojančių streso hormonų.
• Lietuviškoje kultūroje nusistovėję posakiai: „Skauda iš nervų“ – frazė su realiu fiziniu pagrindu.

Ar visada skausmo priežastis – tik stresas?

Kai verta ieškoti kitų paaiškinimų

Nors psichologinis stresas dažnai prisideda prie juosmens skausmo, nevalia visko nurašyti vien emociniam fonui. Apatinės nugaros dalies skausmas taip pat gali reikšti:

• tarpslankstelinių diskų problemas (išvaržą, išslinkimą)
• raumenų, raiščių patempimus
• inkstų uždegimą ar kitų vidaus organų ligas
• lėtinį judėjimo trūkumą ar blogą laikyseną

Jei nugaros skausmas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas, stiprėja arba lydi kiti simptomai (karščiavimas, tirpimas, šlapinimosi sutrikimai), būtina kreiptis į gydytoją ir išsitirti.

Kaip sumažinti streso sukeltą nugaros apačios skausmą?

Įrodymais paremti patarimai

• Mokykitės sąmoningo kvėpavimo: Lėtas gilus kvėpavimas padeda natūraliai sumažinti streso hormonų kiekį.
• Reguliari mankšta: Stiprina juosmens raumenis, gerina kraujotaką ir mažina įtampą. Net paprastas pasivaikščiojimas turi teigiamos įtakos.
• Stretčingo (tempimo) pratimai: Specialūs pratimai apatinės nugaros ir klubų raumenims efektyviai mažina įtampą.
• Streso valdymo technikos: Meditacija, jogą, relaksacijos pratimai ar kognityvinė terapija padeda sumažinti reakciją į nemalonias žinias.
• Sveikas miego režimas: Kokybiškas poilsis atkuria kūną ir nervų sistemą, mažina užsitęsusią įtampą ir skausmo pojūtį.

Kada būtina kreiptis pagalbos?

Nesvarbu, ar skausmą sukėlė staigios blogos žinios, ar ilgalaikė emocinė įtampa – jei apatinės nugaros srities diskomfortas reikšmingai riboja jūsų judėjimą, trunka daugiau nei dvi savaites arba kyla kartu su kitais įspėjamaisiais simptomais, nedelskite konsultuotis su gydytoju ar kineziterapeutu.

Pabaigai: mitai ir realybė apie psichologinį skausmą

Nors dažnai girdime, kad „visos ligos – iš nervų“, verta žinoti, kad psichologinis stresas tikrai gali manifestuotis per nugaros apačios skausmą, tačiau tai nereiškia, jog kitų fizinių veiksnių nėra. Kūnas ir protas glaudžiai susiję: netiesa, kad TIK psichologinė ar TIK fizinė priežastis lemia skausmą. Rūpinkitės savo emocine sveikata, išmokite valdyti stresą, aktyviai judėkite ir neatidėliokite profesionalų pagalbos, jei simptomai nerimsta.