Kodėl po pokalbio su artimaisiais skauda krūtinę?

0
1

Kartais po intensyvaus pokalbio su artimaisiais, ypač kai kalbama apie jautrias ar konfliktines temas, ne vienas žmogus pastebi nemalonius pojūčius krūtinės srityje. Tai gali pasireikšti spaudimu, gniaužimu ar net skausmu. Tokie simptomai gali sukelti nerimą ar net baimę, kad tai – širdies problemas rodantis signalas. Tačiau dažnai priežastys yra kur kas paprastesnės ir susijusios su emocine, o ne fizine sveikata. Šiame straipsnyje aptariame, kodėl po pokalbio su artimaisiais gali skaudėti krūtinę, kada reikėtų sunerimti, ir ką svarbu žinoti apie savo kūno reakcijas.

Emocinis stresas ir fizinė kūno reakcija

Bendravimas su artimaisiais gali būti nepaprastai svarbus ir malonus, tačiau kartu jis dažnai atneša stiprias emocijas: džiaugsmą, nuoskaudą, pyktį ar nerimą. Kiekvienas konfliktas, nusivylimas ar nesutarimas gali sukelti stiprią psichologinę įtampą, kuri ne visada išlieka tik emociniame lygmenyje.

Kaip stresas veikia kūną?

Santykių įtampa dažnai aktyvuoja „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją. Tai instinktyvus organizmo atsakas į suvoktą grėsmę, kurį reguliuoja simpatinė nervų sistema. Stiprios emocijos sukelia hormonų – ypač adrenalino ir kortizolio – išsiskyrimą, o tai gali sukelti:

  • padidėjusį širdies plakimą;
  • raumenų įtempimą, įskaitant krūtinės ląstos raumenis;
  • greitesnį ir paviršutinišką kvėpavimą;
  • prakaitavimą, drebulį ar net virškinimo sutrikimus.

Visi šie pokyčiai susiję su organizmo bandymu pasiruošti veiksmui, tačiau jei įtampa užsitęsia ar emocinė apkrova yra per didelė, šie procesai ima veikti prieš mus. Dėl per didelės įtampos krūtinės srityje žmonės gali justi nemalonų skausmą ar spaudimą.

Ar krūtinės skausmas visada yra psichologinis?

Lankytinuose šaltiniuose, pvz., Amerikos širdies asociacijoje ir ligoninių informaciniuose portaluose, pabrėžiama, kad emociškai sukeltas krūtinės skausmas yra dažnas, tačiau ne visada nekaltas. Svarbu išmokti atskirti psichologinės kilmės diskomfortą nuo pavojingų būklių. Kartais stiprus stresas gali būti širdies ligų rizikos veiksnys arba net tiesiogiai išprovokuoti širdies raumenų traukulius – ypač žmonėms, turintiems širdies sutrikimų.

Įtampos ir nerimo simptomai po pokalbio

Krūtinės skausmas po sudėtingų ar emocingų pokalbių dažniausiai būna šie:

  • skausmas ar spaudimas, jaučiamas centrinėje arba kairėje krūtinės pusėje;
  • šiurpulys ar drebėjimas;
  • prakaitavimas, karščio ar šalčio bangos;
  • širdies plakimo sureikšminimas;
  • dusulys, oro trūkumas;
  • kartais – gerklės „guzas“, sunkumas nuryti.

Daugelis šių simptomų susiję su padidėjusiu nervingumu arba panikos atakomis.

Nerimas ir panikos atakos

Panikos atakos – tai staiga užklupęs stiprus nerimo epizodas, kuris sukelia daugybę fizinių simptomų, įskaitant krūtinės skausmą, greitą širdies plakimą, kvėpavimo sutrikimus. Tokie priepuoliai dažnai atsiranda po intensyvių pokalbių ar konfliktų, ypač jei žmogus linkęs į nerimą.

Panikos atakos simptomai paprastai praeina per kelias minutes ar valandą, nelieka ilgalaikių fizinių pasekmių, tačiau būna labai nemalonūs.

Raumenų įtampa ir laikysena

Emocinis krūvis taip pat dažnai sukelia raumenų įtampą – ypač krūtinės, pečių bei kaklo srityse. Tokia įtampa gali sukelti „gniaužiančio“ ar „veržiančio“ skausmo pojūtį. Kartais net nesąmoningai sulaikomas kvėpavimas ar netinkama laikysena prie stalo, telefonu ar susirinkime prisideda prie nemalonių simptomų atsiradimo.

Kada reikia sunerimti dėl krūtinės skausmo?

Nors dažniausiai po emocingų pokalbių pasireiškiantis krūtinės skausmas neturi tiesioginės grėsmės sveikatai, yra atvejų, kai būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Ypač, jei:

  • krūtinės skausmas staigus, stiprus, lydimas dusulio, šalto prakaito, pykinimo, galvos svaigimo;
  • skausmas plinta į ranką, žandikaulį, kaklą ar nugarą;
  • yra širdies ligų rizikos veiksnių (pvz., padidėjęs kraujo spaudimas, širdies ligos šeimoje, rūkymas, diabetas);
  • skausmas nepraeina ilsintis ar pasikartojantis.

Tai gali būti ūmios širdies ligos – pavyzdžiui, infarkto – požymiai ir reikalauja neatidėliotinos pagalbos.

Kaip sumažinti krūtinės skausmą po pokalbio?

Jei krūtinės skausmas ilgainiui dingsta arba susilpnėja ramybėje, o prieš pokalbį tokių simptomų nebūdavo, tikėtina, kad priežastis – emocinis stresas ar nerimas. Pateikiame patikrintus būdus, padedančius efektyviau valdyti nemalonius pojūčius:

  • Įsisąmonintas kvėpavimas. Stenkitės giliai ir lėtai kvėpuoti, koncentruokitės į orą, įeinantį ir išeinantį iš plaučių.
  • Raumenų atpalaidavimas. Sąmoningai atpalaiduokite pečių ir krūtinės raumenis – gali padėti tempimo ar lengvo masažo pratimai.
  • Trumpa pertrauka. Išeikite į gryną orą, jei įmanoma – pajudėkite, pasivaikščiokite.
  • Savistaba. Stebėkite savo mintis ir emocijas, leiskite sau išgyventi jausmus ir bandykite juos priimti.
  • Konsultacija su specialistu. Jei krūtinės skausmas tampa reguliariu palydovu, verta kreiptis į gydytoją ar psichologą – kartais padeda ir trumpalaikė psichoterapija ar streso valdymo praktikos.

Mitai apie krūtinės skausmą ir emocijas

Dažnai manoma, kad krūtinės skausmas būtinai reiškia artėjantį infarktą. Tačiau medicinos literatūroje nurodoma, jog dauguma jaunų, nesergančių širdies ligomis žmonių, patyrus tokius simptomus, išgyvena būtent dėl psichologinių priežasčių.

Reikia atminti ir tai, kad nesvarbu, kokia krūtinės skausmo kilmė – fizinė ar psichologinė – retai verta ignoruoti pasikartojančius ar sunkiai paaiškinamus simptomus. Svarbiausia – savitarpio supratimas, atvira komunikacija su artimaisiais ir savalaikis dėmesys savijautai.

Išvada: klausykite savo kūno signalų

Krūtinės skausmas po pokalbio su artimaisiais dažniausiai nėra pavojingos ligos požymis, o mūsų kūno priminimas, kad emocijos ir sveikata yra glaudžiai susijusios. Stenkitės pastebėti, kokios temos ar situacijos sukelia didžiausią stresą, ir ieškokite būdų, kaip su jomis susidoroti. Jei abejojate dėl simptomų kilmės ar jie dažnėja, tuomet būtina pasikonsultuoti su sveikatos specialistu. Rūpinkitės ne tik savo širdimi, bet ir vidine emocine sveikata – dažnai tai yra geriausia profilaktika nuo pasikartojančio diskomforto krūtinės srityje.

Komentarų sekcija išjungta.