Kodėl po socialinės įtampos skauda krūtinę

Krūtinės skausmas po socialinės įtampos – dažnas reiškinys, kuris gali kelti nerimą, tačiau ne visuomet rodo širdies ar kraujagyslių ligas. Ši būsena neretai užklumpa net ir sveikus žmones, kurie susiduria su stresu, viešais pasisakymais, konfliktinėmis situacijomis ar net neigiamomis emocijomis bendravimo metu. Kodėl socialinės įtampos metu ar po jos jaučiame skausmą krūtinėje? Ar toks pojūtis pavojingas? Kaip atskirti, kada reikia sunerimti? Išsamiau panagrinėkime pagrindines priežastis, medicininius paaiškinimus bei rekomendacijas padedančias tvarkytis su šiuo nemaloniu pojūčiu.

Kas lemia krūtinės skausmą po streso?

Krūtinės skausmas dažnai laikomas rimtu simptomu, nes jis gali būti susijęs su širdies problemomis. Tačiau moksliniais tyrimais nustatyta, kad daugeliui jausmą „spausti krūtinę“, „dygčioja širdį“ ar atsiranda diskomfortas išprovokuoja ne organinės problemos, o emociniai, psichologiniai ar socialiniai veiksniai.

Streso poveikis organizmui

Stresas aktyvina simpatinę nervų sistemą – tą pačią, kuri žmogų mobilizuoja pavojui („kovok arba bėk“ reakcija). Tuomet galite pastebėti:

• Pakilusias pulsas ir kraujospūdis
• Pagreitėjęs kvėpavimas
• Raumenų įtampa, ypač pečių, kaklo ir krūtinės srityje
• Pajutimas tarsi sunku kvėpuoti arba oro trūkumas

Visi šie fiziologiniai pokyčiai gali sukelti skausmą ar nemalonius jutimus krūtinės srityje, kurie ne visuomet susiję su širdies liga.

Psichologinės krūtinės skausmo priežastys

Specialistai išskiria ypač dažnas priežastis, kodėl socialinė įtampa sukelia krūtinės skausmą:

• Emocinis stresas: Stiprios, neigiamos emocijos, tokios kaip nerimas, baimė, gėda ar pyktis, gali sukelti laikiną krūtinės raumenų spazmą ar deguonies poreikio padidėjimą.
• Panikos atakos: Jų metu žmogus pasijunta tarsi užduso, širdis „plaka pro krūtinę“, stipriai prakaituoja, o simptomai dažnai imituoja širdies infarktą, nors objektyvios grėsmės nėra. Krūtinės skausmas tampa vienu ryškiausių simptomų.
• Somatinis skausmas: Kartais stresas pasireiškia kūne, kai nėra aiškaus organinio pažeidimo – žmogus tiesiog patiria fizinį skausmą dėl įtampos, net jei tyrimai normalūs.

Fiziologiniai mechanizmai

Krūtinės skausmo po socialinės įtampos atsiradimą lemia keli svarbiausi mechanizmai, kuriuos vertina ir patys gydytojai.

Raumenų įtampa krūtinėje

Socialinė įtampa sukelia nevalingą krūtinės raumenų susitraukimą ir ten esančių raumenų spazmus. Ypač stipriai įsitempia tarpšonkauliniai, krūtinkaulio ar diafragmos raumenys. Tai gali kelti spaudimą ar skausmingą pojūtį, kuris dažnai praeina nusiraminus ar pakeitus kūno padėtį.

Kvėpavimo pokyčiai

Stresas keičia kvėpavimo ritmą – dažnai pradedame kvėpuoti paviršutiniškai, greitai ar net sulaikyti kvėpavimą. Tokiu atveju sumažėja deguonies kiekis organizme, gali kilti oro trūkumo, dusulio pojūtis, kuris lydi arba imituoja krūtinės skausmą.

Kraujagyslių pokyčiai ir širdies darbas

Dėl streso dažnai pagreitėja širdies susitraukimų dažnis, pakyla kraujospūdis. Nors sveikam žmogui trumpalaikiai pokyčiai nekenkia, jautresni asmenys tuomet jaučia „tvinkčiojimš“, „širdies dūžį į krūtinę“, kartais – spaudimą ar skausmą.

Psichosomatinis krūtinės skausmas: kas tai?

Psichosomatinis skausmas – funkcinių sutrikimų simptomai, kai kūnas reaguoja į psichinius išgyvenimus fiziškai. Būtent šio tipo skausmas dažniausias po socialinės įtampos ar konfliktinių situacijų. Jam būdingos šios ypatybės:

• Simptomai laikini, dažniausiai praeina nusiraminus
• Nėra aiškių fizinių pakitimų, kurie paaiškintų skausmą
• Kartojasi esant emociniam, socialiniam ar psichologiniam stresui
• Gali būti lydimas kitų streso simptomų (prakaitavimas, pykinimas, drebulys)

Kada krūtinės skausmas pavojingas?

Nors didžioji dauguma krūtinės skausmų, atsiradusių po socialinės įtampos, nėra pavojingi gyvybei, būtina žinoti, kokiais atvejais reikia kreiptis į medikus:

• Skausmas atsiranda staiga ir stipriai, plinta į kairę ranką, nugarą, kaklą
• Skausmą lydi dusulys, pykinimas, prakaitavimas, silpnumas ar sąmonės netekimas
• Yra žinoma širdies ar kraujagyslių liga
• Skausmas nepraeina ramybės būsenoje ilgiau nei 10-15 minučių

Visais kitais atvejais verta stebėti, ar skausmas susijęs su nervine, socialine įtampa, ir pagal galimybes ieškoti būdų jį suvaldyti.

Kaip sumažinti ir išvengti krūtinės skausmo po socialinės įtampos?

Medicinos žurnaluose ir sveikatos priežiūros gairėse pateikiama nemažai būdų, kaip tvarkytis su nerimo ar streso sukeltu krūtinės diskomfortu:

• Giluminis kvėpavimas: Sąmoningas, lėtas diafragminis kvėpavimas padeda normalizuoti deguonies kiekį ir sumažina raumenų įtampą.
• Fizinis aktyvumas: Pasivaikščiojimas ar lengvi pratimai puikiai padeda „išventiliuoti“ stresą iš kūno bei natūraliai sušvelnina įtampą.
• Raumenų atpalaidavimo pratimai: Sąmoningas pečių, krūtinės, nugaros atpalaidavimas – greitas būdas sumažinti įstrigusią įtampą.
• Streso valdymo įgūdžiai: Relaksacijos, meditacijos ar dėmesingo įsisąmoninimo (mindfulness) technikų taikymas.
• Psichologinė pagalba: Jei simptomai kartojasi, verta kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą, ypač jei socialinė įtampa kelia didelį diskomfortą arba riboja kasdienę veiklą.

Mitai apie krūtinės skausmą po streso

Neretai tikima, jog bet koks diskomfortas krūtinėje = infarktas. Tai klaidinga, nes:

• Dažniausias socialinės įtampos sukeltas skausmas nėra pavojingas širdžiai
• Ne kiekvienas krūtinės skausmas reiškia širdies ligą – psichikos ir savijautos veiksniai labai svarbūs
• Bijodami simptomo žmonės dar labiau įsitempia, o tai padidina skausmo trukmę

Pabaigai

Jei po socialinės įtampos jaučiate skausmą ar spaudimą krūtinėje, labai dažnai tai – visiškai normali ir nepavojinga organizmo reakcija, susijusi su streso hormonais ir raumenų įtampa, o ne su širdies problemomis. Svarbu išmokti atpažinti, kada reikia sunerimti, o kada – tiesiog atpalaiduoti kūną, giliai pakvėpuoti ar pasikalbėti su specialistais apie nerimą keliančius simptomus. Rūpinimasis emocine sveikata padeda išvengti nemalonių pojūčių, o laiku kreipiantis į gydytojus galima išvengti nereikalingo nerimo dėl savo sveikatos.