Kodėl po streso skauda pilvą

Daugelis žmonių yra pastebėję, kad po įtemptos dienos, nemalonių pokalbių ar didesnių gyvenimo pokyčių juos pradeda varginti pilvo skausmai, diskomfortas ar net virškinimo sutrikimai. Nors dažnai galvojame, kad stresas veikia tik mūsų emocijas ar nervų sistemą, jo pasėkmės gali stipriai paveikti ir fizinę savijautą – ypač virškinimo traktą. Šis straipsnis paaiškina, kodėl po streso skauda pilvą, kaip psichologinė įtampa paveikia mūsų organizmą ir kokių žingsnių galima imtis norint sumažinti šiuos nemalonius pojūčius.

Kaip stresas veikia virškinimo sistemą?

Smegenų ir žarnyno ryšys

Žmogaus smegenys ir žarnynas yra glaudžiai susiję per vadinamąją „žarnyno–smegenų ašį“ (angl. gut-brain axis). Šis abipusio ryšio tinklas veikia abiem kryptimis: smegenys gali paveikti žarnyno funkcijas, o žarnynas perduoda nervinius signalus atgal į smegenis. Mokslininkai žarnyną dažnai vadina „antrąja smegenų dalimi“: jame veikia apie 100 milijonų nervinių ląstelių, kurios reaguoja į emocijas, stresą arba nerimą.

Streso reakcija kūne

Kai organizmas patiria stresą, smegenys siunčia signalus pagumburiui, kuris aktyvina simpatinę nervų sistemą ir išskiria streso hormonus, tokius kaip adrenalinas ir kortizolis. Šie hormonai paruošia kūną „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakcijai: sutraukia kraujagysles, pagreitina širdies plakimą, bei paskirsto kraują į raumenis, kad būtų galima greičiau reaguoti į grėsmę. Tačiau šis procesas reiškia, kad mažiau kraujo ir energijos tenka vidaus organams, o ypač – virškinimo traktui.

Žarnyno judrumo pokyčiai

Stiprus ar užsitęsęs stresas gali paveikti žarnyno judrumą (motoriką). Kai kuriems žmonėms stresas gali sulėtinti virškinimą, sukelti sunkumo jausmą, užkietėjimą ar pilvo pūtimą. Kitiems, priešingai, signalai iš smegenų spartina žarnyno veiklą – tai pasireiškia kaip viduriavimas ar dažnesnis noras tuštintis. Abi reakcijos neretai lydimos spazminio skausmo, kuris dažninasi ar stiprėja patiriant emocinę įtampą.

Kokie skausmo pojūčiai dažniausiai pasitaiko po streso?

• Spazminiai pilvo arba žarnyno skausmai
• Pilvo pūtimas, raižymas
• Spaudimo ar sunkumo pojūtis
• Pykinimas ar deginimo jausmas viršutinėje pilvo dalyje
• Periodiški diegliai, kurie gali sustiprėti vakare
• Dažnesnis tuštinimasis, viduriavimas arba, atvirkščiai, užkietėjimas

Šie simptomai dažniausiai nėra pavojingi, tačiau jei jie kartojasi, trikdo įprastą gyvenimo ritmą ar lydi svorio kritimas, vėmimas, kraujas išmatose – svarbu nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Ką rodo mokslas: streso ir pilvo skausmo ryšys

Dirgus žarnynas ir stresas

Tarptautiniai tyrimai patvirtina, kad tiek suaugusiųjų, tiek vaikų populiacijoje nuolatinis ar stiprus stresas yra vienas pagrindinių funkcinių virškinimo sutrikimų – tokio kaip dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) – rizikos veiksnių. DŽS ne tik sukelia nuolatinį pilvo skausmą ar diskomfortą, bet ir dažnai susijęs su psichologiniais veiksniais. Moksliniai duomenys rodo, kad apie 60–90% DŽS atvejų pacientai nurodo stresą kaip stiprų ar dažną simptomų provokatorių.

Uždegiminiai pokyčiai ir mikrobiota

Stresas gali trumpam arba ilgam pakeisti žarnyno mikrobiotos – „gerųjų“ ir „blogųjų“ žarnyno bakterijų – pusiausvyrą. Tai, savo ruožtu, lemia prastesnį maisto virškinimą, gleivinės dirginimą ir įtaką vietiniams uždegiminiams procesams, kurie tik stiprina nemalonius pojūčius. Moksliniai darbai pastebi, kad sunki psichologinė įtampa gali padidinti žarnų pralaidumą bei sukelti uždegimines reakcijas, prisidedančias prie pilvo skausmo vystymosi.

Mitų apie stresą ir pilvo skausmą paneigimas

• Mitai: „Skausmas po streso – tik psichologinis.“
  
  Tiesą sakant, stresinė būsena ne tik sukelia emocines reakcijas, bet ir aktyviai veikia kūno funkcijas per hormonus, nervų sistemą bei uždegiminius procesus. Tai nėra „įsivaizduojama“ problema.
• Mitai: „Streso sukeltas pilvo skausmas nieko rimto nereiškia.“
  
  Nuolatinis ar stiprus stresas ilgainiui gali padidinti riziką susirgti lėtiniais virškinimo sutrikimais ar net skrandžio opomis.
• Mitai: „Jei skauda pilvą tik dėl streso – gydytis nereikia.“
  
  Jei simptomai kartojasi, trukdo ar stiprėja – būtina pasikalbėti su šeimos gydytoju ar gastroenterologu, kad būtų atmestos rimtesnės ligos.

Kaip sumažinti pilvo skausmą po streso?

Streso valdymo technikos

Efektyvus būdas sumažinti streso padarinius organizmui – ieškoti veiksmingų metodų, padedančių geriau suvaldyti emocijas ir įtampą. Įrodyta, kad šios priemonės gali sumažinti tiek subjektyvų streso jausmą, tiek virškinimo trakto simptomų dažnumą ir intensyvumą:

• Reguliarus fizinis aktyvumas: Judėjimas, ypač vaikščiojimas, plaukimas ar joga, slopina streso hormonų išsiskyrimą ir stiprina žarnyno judrumą.
• Kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimai: Gilaus kvėpavimo ar sąmoningo dėmesingumo (angl. mindfulness) praktikos atpalaiduoja žarnyno raumenis ir nervų sistemą.
• Miegas: Gera miego kokybė padeda organizmui greičiau atsigauti po įtemptų dienų.
• Subalansuota mityba: Alkio, persivalgymo vengimas bei lėtai virškinamų, šviežių produktų rinkimasis lengvina žarnyno darbą.
• Pokalbis su specialistu: Emociniai sunkumai sunkiai įveikiami vienam – verta pasikonsultuoti su psichoterapeutu, jei stresą tvarkyti savarankiškai sudėtinga.

Dažnai vartojami vaistai ir natūralios priemonės

Kai kurie asmenys, patiriant pilvo skausmą dėl streso, griebiasi vaistinių preparatų nuo spazmų arba natūralių žolelių arbatų (ramunėlių, mėtų). Nors trumpalaikiai vaistai gali palengvinti pojūčius, svarbu nepradėti ilgalaikio gydymo nesitarus su gydytoju.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Daugeliu atvejų, pilvo skausmas, atsiradęs po streso, praeina atslūgus emocijoms ar pasikeitus aplinkybėms. Vis dėlto, verta sunerimti, jei skausmo simptomai kartojasi dažnai, tampa vis stipresni ar trunka ilgiau nei kelias dienas. Būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją šiais atvejais:

• Skausmas labai stiprus, trunka ilgiau nei 3–4 dienas
• Skausmas pasireiškia kartu su karščiavimu, vėmimu, kraujavimu
• Pastebimas nekokybiškas svorio kritimas, apetito sumažėjimas
• Šeimos istorijoje yra virškinamojo trakto ligų

Apibendrinimas

Pilvo skausmas po streso dažnai yra natūralus mūsų organizmo atsakas į fizinę ir emocinę įtampą. Moksliniai tyrimai aiškiai rodo, kad psichologinė būsena glaudžiai susijusi su virškinimo sistemos veikla dėl sudėtingo nervinių, hormoninių ir uždegiminių procesų tinklo. Nors daugeliu atvejų ši būsena nėra pavojinga, svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus, o pasikartojant ar stiprėjant simptomams – nebijoti ieškoti profesionalios pagalbos. Streso valdymas, subalansuota mityba ir aktyvus gyvenimo būdas – paprasti, tačiau veiksmingi būdai pagerinti ne tik emocinę, bet ir fizinę savijautą.