Kodėl vieniems žmonėms dažnai „dega“ ausys

Ar pastebėjote, kad kartais ausys staiga įkaista, parausta, tarsi jos „degtų“? Kai kuriems žmonėms tai nutinka vos po intensyvaus pokalbio, kitiems – stipriai susijaudinus ar esant emociniam pakilimui. Toks pojūtis gali būti trumpalaikis, bet kai kuriems jis išties dažnas ir kartojasi be aiškios priežasties. Nors šis reiškinys dažnai laikomas nekalta smulkmena ar liaudies prietaru, iš tikrųjų „deganti“ ausis gali slėpti daugiau nei pokštas ar atsitiktinis sutapimas. Straipsnyje panagrinėsime, kodėl kai kuriems žmonėms ausys „dega“ dažniau, kokie biologiniai veiksniai tam daro įtaką, ir kada vertėtų sunerimti.

Kodėl žmonėms „dega“ ausys?

Ausų paraudimas ar deginimo pojūtis – dažnas ir dažniausiai nepavojingas organizmo atsakas. Dažniausiai tai susiję su vietiniu kraujotakos padidėjimu ar nervinio sudirginimo reakcija. Tačiau skirtingų žmonių jautrumas tokiems dirgikliams nevienodas: vieniems ausys „dega“ itin dažnai, kiti to beveik nepatiria.

Fiziologinė kraujotaka: kas vyksta organizme?

Ausys pasižymi tankiu kraujagyslių tinklu, todėl net maži kraujotakos pokyčiai greitai pastebimi. Kai į ausis priplūsta daugiau kraujo, oda parausta, kyla šilumos pojūtis. Tai gali lemti:

• Stresas ar stiprios emocijos: susijaudinus, išsigandus ar supykus organizmas išskiria hormoną adrenaliną, kuris išplečia periferines kraujagysles.
• Staigūs temperatūros pokyčiai: atsisėdus iš šiltos aplinkos į šaltą ar atvirkščiai, kraujagyslės plečiasi ar susitraukia, skatindamos kraujo pritekėjimą.
• Fizinis krūvis ar sportas: net ir veido raumenų įtampa pagerina kraujotaką, ypač galvos srityje.

Vienų žmonių autonominė nervų sistema reaguoja stipriau, todėl „degimas“ kartojasi dažniau, kitų – vos pastebimai.

Emocinis atsakas ir socialiniai veiksniai

Psichologai pastebi, kad ausų paraudimas dažnas intensyvios socialinės sąveikos ar drovumo metu. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie labiau linkę į nerimą ar jautrumą socialinėms situacijoms, dažniau pastebi „degančias“ ausis viešoje aplinkoje, pristatymų metu ar kalbėdami apie save. Tai įvardijama kaip socialinė paraudimo reakcija, kurią dar labiau skatina savęs stebėjimas ir jaudulys.

Kiti biologiniai ir sveikatos veiksniai

Genetiniai skirtumai

Kraujotakos ypatumai, odos plonumas ar kraujagyslių išsidėstymas – iš dalies paveldimi. Jei šeimoje dažni paraudimo ar jautrios odos atvejai, tikėtina, kad ir Jums tai pasitaikys dažniau. Kai kurie asmenys turi vadinamąją „reaktyvią“ odą – ji greitai reaguoja į fizinius ar emocinius dirgiklius, o ausys yra viena jautriausių vietų kūne.

Kai kurios ligos

Nors dažniausiai degančios ausys yra nepavojingos, retesniais atvejais tai gali signalizuoti tam tikras ligas:

• Rotacinė endokrininė disbalansas, pavyzdžiui, menopauzė ar hormoniniai pokyčiai, gali didinti kraujotakos svyravimus.
• Odos ligos (ausų egzema, alerginės reakcijos, kontaktinis dermatitas) dažnai sukelia paraudimą, niežėjimą ar deginimą.
• Infekcijos (pvz., išorinės ausies uždegimas) gali pasireikšti stipresniu ir nuolatiniu pojūčiu.
• Atskirais atvejais – neurologinės ligos, susijusios su nervinės sistemos jautrumu.

Jei šalia deginančių ausų pasireiškia bėrimai, skausmas ar laikosi aukšta temperatūra, reikėtų kreiptis į gydytoją.

Vaistų poveikis ir mityba

Tam tikri vaistai ir netgi kai kurie maisto produktai (pvz., aštrūs prieskoniai, alkoholis) gali plėsti kraujagysles, dėl ko ausys gali staiga įkaisti. Į kraujotakos pokyčius organizmas reaguoja greitai, todėl šie veiksniai įprastai iššaukia trumpalaikį poveikį.

Mitai apie „degančias“ ausis

Lietuviškoje kultūroje pagarsėjęs mitas, kad jei dega ausys, apie jus kažkas kalba ar pletkina. Šių prietarų pagrindo nėra. Šiuolaikinė medicina aiškinasi šį reiškinį objektyviai: degančias ausis sukelia fiziologiniai ir neurologiniai procesai, o ne „nematomos“ mintys ar žodžiai. Staigus paraudimas – normalus kūno atsakas į aplinką, stresą ar kitus dirgiklius.

Patarti, kada neverta jaudintis ir kada reikalinga pagalba

Normali kūno reakcija

Deginančios ausys – dažniausiai natūralus, trumpalaikis atsakas, nesusijęs su rimtomis sveikatos problemomis. Jei pokytis užtrunka neilgai, nevargina stiprus niežėjimas ar skausmas, o su jais nesusiję kiti simptomai, tai nėra pagrindo nerimauti.

Kada verta kreiptis į gydytoją?

• Jei ausys dega ir niežti, parausta, atsiranda žaizdelės ar patinimas.
• Jei kartu jaučiamas bendras silpnumas, karščiavimas ar kitų neįprastų simptomų.
• Jei ausų deginimas tampa nuolatiniu ar trukdo kasdienai.
• Jei anksčiau nebuvo tokių pojūčių ir jie prasidėjo staiga, ypač sulaukus vyresnio amžiaus.

Tokiais atvejais gydytojas gali patarti atlikti kraujo tyrimus, odos ar alerginius testus, kad būtų atmestos rimtesnės ligos.

Kaip sumažinti degančių ausų pojūtį?

Paprasti patarimai kasdienai

• Saugokite ausis nuo staigių temperatūros pokyčių, dėvėkite tinkamus drabužius šaltuoju metų laiku.
• Prižiūrėkite odą: venkite alergenų, nešvarių telefonų ar ausinių, naudokite drėkinamuosius kremus jautriai odai.
• Valdykite stresą: taikykite kvėpavimo, meditacijos ar relaksacijos pratimus.
• Venkite aštrių, kraujagysles plečiančių produktų, jei žinote, kad jie provokuoja ausų degimą.
• Nemažą reikšmę turi miego kokybė, tinkama mityba ir pakankamas fizinis aktyvumas.

Apibendrinimas

Dažnai „degančios“ ausys daugeliui žmonių yra ne liga, o natūrali fiziologinė reakcija į aplinką, emocijas ar net paprastus kasdienius pokyčius. Tik retais atvejais šis simptomas praneša apie rimtesnę sveikatos būklę. Jei deginimo pojūtis ausyse tampa pernelyg dažnas, vargina ar pasikeičia, verta pasitarti su šeimos gydytoju. Priešingu atveju – dažniausiai užtenka elementarių atsargumo ir savirūpos priemonių, kad nemalonių pojūčių išvengtumėte ar juos sumažintumėte.