Koks yra normalus kraujospūdis pagal amžių?

Kraujo spaudimas – svarbus rodiklis, padedantis stebėti širdies ir kraujagyslių sveikatą. Norint įvertinti savo rezultatus, galima lyginti juos su rekomenduojamomis normomis pagal amžiaus grupes. Ypač vyresniems žmonėms reguliarus spaudimo stebėjimas gali padėti išvengti rimtų sveikatos sutrikimų ir užkirsti kelią hipertenzijai.

Pagrindinės sąvokos

Prieš pradedant gilintis į kraujo spaudimą, svarbu išsiaiškinti keletą svarbiausių terminų:

• Sistolinis spaudimas – viršutinis kraujo spaudimo matavimo skaičius, žymintis spaudimą arterijose, kai širdis susitraukia.
• Diastolinis spaudimas – apatinis skaičius, parodantis spaudimą arterijose tarp širdies dūžių.
• mmHg – slėgio matavimo vienetas, milimetrai gyvsidabrio stulpelio, naudojamas kraujo spaudimo rodikliams užrašyti.
• Padidėjęs kraujo spaudimas – reikšmės viršija normą, bet dar nelaikomos hipertenzija.
• Hipertenzija – nuolat padidėjęs kraujo spaudimas.
• Hipotenzija – žemas kraujo spaudimas.

Kraujo spaudimas suaugusiems

Suaugusiems kraujo spaudimo normos yra tokios:

• Normalus spaudimas: sistolinis mažiau nei 120 mmHg, diastolinis – mažiau nei 80 mmHg.
• Padidėjęs: sistolinis tarp 120–129 mmHg, diastolinis – mažiau nei 80 mmHg.
• Hipertenzija: dažniausiai laikoma tada, kai sistolinis rodiklis siekia 130 mmHg ar daugiau arba diastolinis yra 80 mmHg ar didesnis.

Kraujospūdžiui kilus iki 130 mmHg ar daugiau tik sistoliniame rodiklyje, o diastoliniam išliekant žemiau 80 mmHg, kalbama apie izoliuotą sistolinę hipertenziją. Ši būklė dažnesnė vyresniame amžiuje, tačiau ji pastebima ir jaunesniems žmonėms, ypač turintiems antsvorio.

Kai kurios etninės ir rasinės grupės statistiškai dažniau susiduria su aukštu kraujo spaudimu, todėl sveikatos priežiūra vis labiau orientuojasi į prieinamumo didinimą ir diskriminacijos mažinimą gydyme.

Kraujo spaudimas vaikams ir paaugliams

Vaikų kraujospūdžio normos priklauso nuo amžiaus, ūgio bei lyties.

Vaikai iki 13 metų

• Normalus rodiklis – žemiau 90-ojo procentilio pagal amžių, ūgį ir lytį.
• Padidėjęs – tarp 90–94 procentilių arba 120/80 mmHg (renkamasi žemesnė reikšmė).
• Hipertenzija 1 stadijos – nuo 95 procentilio iki 95 procentilio plius 12 mmHg arba 130/80 iki 139/89 mmHg (renkamasi mažesnė reikšmė).
• Hipertenzija 2 stadijos – daugiau nei 95 procentilis plius 12 mmHg arba virš 140/90 mmHg.

Paaugliai nuo 13 metų

• Norma – mažiau nei 120/80 mmHg.
• Padidėjęs – sistolinis didesnis nei 120 mmHg, diastolinis mažesnis už 80 mmHg.
• 1 stadijos hipertenzija – tarp 130/80 ir 139/89 mmHg.
• 2 stadijos hipertenzija – siekia arba viršija 140/90 mmHg.

Vertinant vaikų ir paauglių kraujo spaudimą, visada verta kreiptis į sveikatos specialistą, nes rezultatus lemia daug veiksnių.

Kas lemia aukštą kraujo spaudimą?

Padidėjusio ar aukšto kraujo spaudimo priežastys gali būti labai įvairios – nuo organizmo būklės iki gyvenimo įpročių.

Medicininių veiksnių įtaka:

• Diabetas – padidėjusi gliukozės koncentracija kraujyje gali padidinti spaudimą ir žaloti širdį.
• Antsvoris arba nutukimas apsunkina širdies darbą ir prisideda prie hipertenzijos vystymosi.
• Nėštumas kartais sukelia spaudimo svyravimus, kurie pavojingi ir motinai, ir kūdikiui.

Gyvenimo būdo veiksniai:

• Didelis druskos kiekis maiste ir mažai kalio (jo gausu bananuose, pupelėse).
• Fizinis pasyvumas – reguliarus judėjimas padeda palaikyti širdies ir kraujagyslių sveikatą, o neveiklumas lemia svorio augimą ir spaudimo didėjimą.
• Alkoholio vartojimas didina spaudimą.
• Rūkymas ir nikotinas kenkia širdžiai ir kraujagyslėms, skatina spaudimo didėjimą.
• Skysčių trūkumas (dehidratacija) taip pat gali turėti įtakos kraujospūdžiui.

Kiti veiksniai:

• Amžius – spaudimas didėja bėgant metams.
• Paveldimumas – jei šeimoje yra sergančių hipertenzija, rizika padidėja.
• Tam tikros etninės grupės dažniau susiduria su aukštu spaudimu ir anksčiau.

Vaikams padidėjęs kraujo spaudimas dažniausiai būna antrinės kilmės, susijęs su kitomis sveikatos problemomis, pavyzdžiui, inkstų ligomis ar endokrininėmis patologijomis.

Kaip gydomas aukštas kraujo spaudimas?

Pavojingai pakilęs kraujospūdis didina sveikatos rizikas, todėl jį būtina reguliuoti. Ypač kritinė laikoma situacija, kai spaudimas pasiekia 180/120 mmHg ar daugiau – tokiais atvejais gresia insultas ar kitos grėsmingos komplikacijos.

• Kai spaudimas tik pradeda kilti, dažniausiai pakanka keisti gyvenimo būdą – subalansuoti mitybą, didinti fizinį aktyvumą, mesti rūkyti.
• 1 stadijos hipertenziją rekomenduojama kontroliuoti gyvenimo būdo pokyčiais, o kartais prireikia medikamentų, jei yra papildomų rizikos veiksnių.
• 2 stadijos hipertenzija dažniausiai gydoma kartu taikant ir vaistus, ir sveikatos įpročių keitimą.

Gydytojai individualiai parenka gydymo taktiką atsižvelgdami į amžių, lytį, paveldimumą, gretutines ligas. Ypatinga reikšmė teikiama viršutiniam rodikliui (sistoliniam spaudimui), nes jis labiausiai susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis vyresniame amžiuje. Tačiau diagnozuojant svarbu abu skaičiai.

Kaip teisingai matuoti kraujo spaudimą?

Kraujo spaudimą paprasta pasitikrinti vaistinėse, gydymo įstaigose ar namuose turint spaudimo matuoklį. Labiausiai rekomenduojamas automatinis žastinis arba žasto matuoklis. Svarbūs žingsniai, norint gauti tikslų rezultatą:

• Prieš matuojant pailsėkite bent 5 minutes ramioje aplinkoje. Venkite rūkymo, kofeino ir fizinės veiklos likus bent pusvalandžiui iki matavimo.
• Judėkite laisvai ir įsitaisykite ant kėdės, kojos turi stovėti lygiai, o ranka su manžete padėta širdies lygyje. Prireikus nuimkite rūbus nuo žasto. Rankogalis apvyniojamas šiek tiek aukščiau alkūnės.
• Naudokite tinkamo dydžio rankogalį, kad išvengtumėte klaidingų rezultatų.
• Kartokite matavimą kelis kartus skirtingu metu dienos bėgyje, kad atsižvelgtumėte į įvairius veiksnius (stresą, temperatūrą ir pan.).

Rinkdamiesi matuoklį, apsvarstykite funkcijas, kainą ir individualius poreikius, ypač jei matuokliu naudosis vaikas ar senjoras.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Itin aukštas kraujospūdis (virš 180/120 mmHg) – pavojinga būklė, kurią lydi tokie simptomai kaip krūtinės ar nugaros skausmas, kvėpavimo sutrikimai, kalbos ar regos pokyčiai, veido ar galūnių silpnumas. Tokiu atveju būtina kuo greičiau ieškoti skubios medicininės pagalbos.

Net jei nėra ūmių simptomų, kraujospūdžio rodikliai turėtų būti aptariami reguliariai gydytojo konsultacijų metu, ypač jei anksčiau pastebėta padidėjimų ar egzistuoja rizikos veiksnių.

Santrauka

Kraujo spaudimas natūraliai didėja su amžiumi, tačiau judėjimas, sveika mityba ir rūkymo vengimas padeda ilgiau išlaikyti normalius rodiklius. Nuolat matuodami kraujo spaudimą tiek gydytojo kabinete, tiek namuose, galime geriau stebėti pokyčius ir laiku imtis veiksmų sveikatai išsaugoti. Jei diagnozuojama hipertenzija, svarbu sekti savo rodiklius ir laikytis individualaus sveikatos priežiūros plano.