Kas yra vainikinių arterijų liga? Priežastys, simptomai, gydymas ir profilaktika

Širdies vainikinių arterijų liga išsivysto, kai arterijos, tiekiančios kraują širdžiai, palaipsniui užsikemša ar susiaurėja. Ši liga – viena dažniausių širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų priežasčių, kurią gali lemti daugybė veiksnių: nuo paveldimumo iki gyvenimo būdo.

Rizikos veiksniai: kas didina širdies ligų tikimybę?

Su amžiumi vainikinių arterijų ligos tikimybė didėja, ypač jei šeimoje jau buvo susirgimų. Tačiau yra ir kitų veiksnių, galinčių paspartinti ligos vystymąsi:

• Padidėjęs „blogojo“ cholesterolio (MTL) ar trigliceridų kiekis kraujyje
• Padidėjęs kraujospūdis
• Aterosklerozė – kraujagyslių sustandėjimas
• Rūkymas ar garinimas
• Medžiagų apykaitos sutrikimai
• Cukrinis diabetas
• Autoimuninės ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas ar uždegiminės žarnyno ligos
• Inkstų veiklos sutrikimai
• ŽIV infekcija
• Antsvoris ir nutukimas
• Fizinis pasyvumas
• Ilgalaikis stresas, depresija ir pykčio protrūkiai
• Nesubalansuota mityba
• Alkoholio vartojimas dideliais kiekiais
• Miego sutrikimai, įskaitant miego apnėją
• Lėtinis miego trūkumas
• Mažakraujystė

Vyrai, taip pat asmenys, kuriems priskiriama vyrų lytis, dažniau susiduria su šia liga po 45 metų. Moterims rizika pradeda didėti po 55 metų.

Moterys ir išskirtiniai rizikos veiksniai

Yra ir specifinių situacijų, kurios dažniau paveikia moteris ar tas, kurioms gimimo metu buvo priskirta moterų lytis:

• Eklampsija, preeklampsija ar gestacinis diabetas nėštumo metu
• Hormoninių kontraceptikų, pavyzdžiui, tablečių, vartojimas
• Ankstyva menopauzė (iki 40 metų)
• Endometriozė

Širdies ligų paplitimas tarp skirtingų gyventojų grupių

Nors vainikinių arterijų ligos rizika auga kartu su amžiumi, etninė kilmė ir lytis taip pat turi reikšmės. Pavyzdžiui, juodaodžiai, Lotynų Amerikos kilmės ir Pietryčių Azijos žmonės dažniau serga ir dažniau miršta nuo šios ligos, lyginant su kitomis gyventojų grupėmis. Tarp Amerikos indėnų ši diagnozė nustatoma 1,5 karto dažniau nei tarp baltosios rasės atstovų.

Šiuos skirtumus gali lemti įvairios priežastys: finansiniai sunkumai, apribotas kokybiškų sveikatos paslaugų pasiekiamumas, diskriminacija gydymo sistemoje bei ilgalaikis stresas, kylantis dėl šių problemų.

Diagnostikos galimybės

Diagnoziuojant širdies vainikinių arterijų ligą, gydytojas pirmiausia pasikalbės apie simptomus, ligos riziką bei šeimos istoriją, atliks apžiūrą. Esant reikalui, gali būti atliekami šie tyrimai:

• Elektrokardiograma – įvertina širdies elektrinę veiklą
• Kraujospūdžio matavimas, dažnai kartu su fizinio krūvio mėginiais (pvz., ėjimu bėgimo takeliu ar minimu dviračiu)
• Kai kuriais atvejais atliekama krūtinės ląstos rentgeno nuotrauka
• Kraujotyrimai – siekiant įvertinti gliukozės, cholesterolio, trigliceridų kiekį
• Kraujagyslių kateterizacija naudojant kontrastinę medžiagą – tai leidžia gydytojui detaliai apžiūrėti širdies kraujagysles rentgeno ekrane

Namų būdai stebėti širdies sveikatą

Nors savarankiškai namuose diagnozuoti vainikinių arterijų ligos nepavyks, tačiau galite reguliariai stebėti pagrindinius širdies sveikatos rodiklius:

• Širdies ritmas. Pirštais suraskite pulsą ant riešo, suskaičiuokite dūžius per 10 sekundžių ir padauginkite iš 6. Norma – nuo 60 iki 100 tvinksnių per minutę.
• Kraujospūdis. Naudokite automatinį kraujospūdžio matuoklį – siekiant mažesnio nei 120/80 rezultato daugumai žmonių. Tikslius tikslus aptarkite su gydytoju.
• Laiptų testas. Jei nepavyksta užlipti keturių aukštų per pusantros minutės, tai gali būti ženklas, kad verta pasitarti su specialistu dėl širdies būklės.

Išsamūs širdies būklės tyrimai

• Kraujotyrimai. Padeda nustatyti padidėjusį cholesterolio, trigliceridų ir uždegiminius baltymus (pvz., CRB), kurie susiję su širdies uždegimu.
• Kraujagyslių vaizdo tyrimai (pvz., KT angiograma su kontrastu), leidžia susidaryti išsamų arterijų vaizdą.
• Kalcio kiekio tyrimas vainikinėse arterijose. Šis tyrimas padeda aptikti kalcio nuosėdas kraujagyslėse.
• Echokardiograma. Ultragarsu vertinamas kraujotakos efektyvumas ir širdies vožtuvų būklė.
• Ilgalaikis EKG monitoravimas – nešiojamas prietaisas leidžia stebėti širdies darbą iki savaitės.
• Fizinio krūvio mėginys – simptomai kartais išryškėja tik fizinio krūvio metu.
• Kraujagyslių kateterizacija

Galimos komplikacijos

• Krūtinės skausmas (angina). Dėl susiaurėjusių arterijų širdis gauna per mažai deguonies esant fiziniam ar emociniam krūviui.
• Širdies nepakankamumas. Susilpnėjusi širdis negali užtikrinti pakankamos kraujo apytakos.
• Miokardo infarktas (širdies smūgis). Įvyksta, kai užsikemša vainikinė arterija dėl užsikimšusios plokštelės ar susiformavusio krešulio.
• Širdies ritmo sutrikimai (aritmijos). Kai trūksta kraujo, širdies ritmas gali tapti nereguliarus ir net kelti pavojų gyvybei.

Gydymo galimybės ir pagalba

Vainikinių arterijų ligos gydymas priklauso nuo individualių veiksnių, ligos sunkumo ir bendros sveikatos būklės. Dažniausiai taikomas kompleksinis gydymo planas, kurį sudaro:

• Vaistai – tai gali būti medikamentai, skirti kraujo krešėjimui mažinti, arterijų slėgiui arba cholesterolio lygiui reguliuoti, širdies darbui lengvinti.
• Procedūros – kartais reikalingos invazinės intervencijos:
• Angioplastika (su arba be stento įvedimo). Atveria susiaurėjusius kraujagyslių segmentus specialiu balionu.
• Aplinkkelio (šuntavimo) operacijos. Gydytojai naudoja sveikų kraujagyslių segmentus, kad apvestų užsikimšusias arterijas.
• Kardio reabilitacija – po infarkto ar širdies operacijų rekomenduojamas specialus pratimų ir švietimo kursas, padedantis atsigauti ir stiprinti sveikatą. Į programą įtraukiamas fizinis aktyvumas, mitybos ir gyvenimo įpročių keitimas bei emocinė pagalba.

Gyvenimo būdo pokyčiai širdies sveikatai

• Vartokite mažiau sočiųjų, transriebalų ir druskos. Rinkitės daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, žuvies ir ankštinių daržovių.
• Mesti rūkyti ir vengti pasyvaus rūkymo.
• Fizinis aktyvumas – siekite bent 30 minučių saikingo krūvio daugumoje savaitės dienų.
• Saugokite emocinę sveikatą. Stenkitės valdyti stresą, ieškoti veiklų, kurios atpalaiduoja – kaip meditacija ar judrūs hobiai.
• Ribokite alkoholio vartojimą.
• Siekti sveiko kūno svorio.

Kaip stebėti ir užkirsti kelią ligos progresavimui?

Net ir susirgus vainikinių arterijų liga, ilgalaikė perspektyva priklauso nuo jūsų amžiaus, bendros sveikatos ir to, kaip laikotės gydytojo rekomendacijų. Gyvenimo būdo pokyčiai ir nuolatinis gydymas padeda lėtinti ligos eigą bei sumažinti komplikacijų riziką.

Reguliariai lankykitės pas gydytoją, laikykitės gydymo plano ir nedelskite, jei pastebite naujų ar pasunkėjusių simptomų.