Kraujo perpylimas: paskirtis, procedūra, rizika, galimos komplikacijos

Kraujo perpylimo procedūra dažniausiai atliekama ligoninėje arba gydytojo kabinete. Perpylimo metu donoro kraujas lašinamas į veną per specialią adatą ir lašinę. Visą procesą stebi medicinos specialistai, kad būtų galima laiku pastebėti galimas reakcijas.

Galima rizika ir komplikacijos

Nors kraujo perpylimai dažnai yra saugūs, išlieka tam tikrų pavojų. Vieni šalutiniai reiškiniai gali pasireikšti akimirksniu, kiti – po kiek ilgesnio laiko.

Dažniausios reakcijos

• Karščiavimas: Pakilusi temperatūra paprastai pastebima per 1–6 valandas po perpylimo. Daugeliu atvejų šis reiškinys nėra pavojingas, tačiau jei kartu ima pykinti ar prasideda skausmas krūtinėje, reikėtų nedelsti kreiptis į gydytoją.
• Alerginės reakcijos: Kartais organizmas gali sureaguoti į perpilamą kraują netgi tada, kai atitinka kraujo grupė. Tokiu atveju atsiranda niežulys, oda gali išberti dilgėline. Alergija dažniausiai pasireiškia procedūros metu ar netrukus po jos.

Rimtesnės komplikacijos

• Ūmi imuninė hemolizinė reakcija: Tai reta, tačiau labai pavojinga būklė, kai organizmas ima naikinti perpiltus eritrocitus. Simptomai paprastai atsiranda tuoj po perpylimo: karščiavimas, šaltkrėtis, pykinimas, skausmas krūtinėje arba apatinėje nugaros dalyje, tamsiai spalvotas šlapimas.
• Uždelsta hemolizinė reakcija: Kita hemolizės rūšis, kurios simptomai vystosi lėčiau.
• Anafiliaksija: Itin sunki alerginė reakcija, gali kilti per kelias minutes nuo procedūros pradžios. Pasižymi gerklės ar veido patinimu, kvėpavimo sutrikimais, krintančiu kraujospūdžiu. Tai pavojinga gyvybei situacija.
• Su perpylimais susijęs ūminis plaučių pažeidimas (TRALI): Labai reta, bet pavojinga komplikacija. Jai būdingas greitai prasidedantis karščiavimas, žemas kraujospūdis ir kvėpavimo sunkumai, paprastai per kelias valandas nuo pradėto perpylimo. TRALI gali sukelti specifinės antikūnų ar kitų medžiagų reakcijos donoro kraujyje, dėl to pažeidžiami plaučiai.

Infekcinės rizikos

Modernios kraujo donorystės programos griežtai tiria kraują ir donorų sveikatą, todėl užsikrėtimo tikimybė yra labai maža, bet visiškai atmesti rizikos negalima.

• ŽIV: Tikimybė užsikrėsti ŽIV perpylimo metu yra tokia maža, kad praktiškai prilygsta šansui būti nutrenktam žaibo.
• Hepatitas B ir C: Šios ligos perduodamos itin retai – statistika parodo, kad rizika labai menka.
• Vakarų Nilo virusas: Galimybė juo užsikrėsti taip pat labai nedidelė.
• Zikos virusas: Pastaraisiais metais atsirado papildomi tyrimai ir atsargumo priemonės, skirtos šio viruso prevencijai, tačiau dauguma užsikrėtusiųjų simptomų nejaučia.

Kitos galimos problemos

• Geležies perteklius (hemochromatozė): Gavus daug kraujo perpylimų, organizme gali kauptis per daug geležies, dėl to didėja kepenų ir širdies pažeidimų rizika.
• „Transplantato prieše šeimininką” sindromas: Tai itin reta, bet dažniausiai mirtina komplikacija. Ji kyla, kai su perpiltu krauju patekę limfocitai pradeda pulti paties žmogaus kaulų čiulpus. Šiai reakcijai dažniau ima rastis žmonėms su nusilpusia imunine sistema.

Kraujo perpylimas – procedūra, kuri dažniausiai atliekama saugiai ir nuolat prižiūrint medikams. Vis dėlto svarbu žinoti apie galimas rizikas ir į jas laiku atkreipti dėmesį.