Kur laikyti medicininę informaciją, kad prireikus ją rastumėte

Netikėtos sveikatos problemos namuose gali užklupti bet ką ir bet kada. Tokiomis akimirkomis tampa akivaizdu, kaip svarbu, kad gyvybiškai reikšminga informacija būtų lengvai ir greitai surandama. Kur geriausia laikyti svarbią medicininę informaciją? Kokias detales apie save būtina turėti po ranka, jei nutiktų kritinė situacija? Šiame straipsnyje pateiksime aiškias įžvalgas apie tai, kokią informaciją verta pateikti ir kur ją laikyti, kad, kilus sveikatos krizei, pagalba būtų suteikta greitai bei tiksliai.

Kur greičiausiai ieškoma svarbios informacijos

Patekus į paciento namus, skubiosios pagalbos specialistai dažniausiai ieško būdų kuo greičiau suprasti žmogaus sveikatos būklę. Dažniausiai jų žvilgsnis krypsta į kelias aiškias vietas. Apžvelkime, kaip ir kur medikai gali rasti svarbią informaciją apie pacientą, ir kokius būdus galite pasirinkti jūs patys.

Pagrindiniai informacijos šaltiniai

• Ant žmogaus – apyrankės, pakabukai ar net tatuiruotės su specialiu užrašu.
• Šaldytuve – vaistai ar užrašai apie sveikatą.
• Ant laukujų durų – specialūs lipdukai ar pranešimai.
• Rankinėje ar piniginėje – kortelės su pagrindiniais duomenimis.
• Mobiliajame telefone – informacija ar kontaktai, pažymėti kaip skubios pagalbos atvejui.

Medicininiai papuošalai ir tatuiruotės

Daugelis renkasi nešioti medicinines apyrankes ar pakabukus, kuriuose įrašyta reikšminga sveikatos informacija: svarbios lėtinės ligos, alergijos, galiojančios reanimacijos nesutikimo (DNR) nuostatos. Tokia informacija gydytojams gelbėja laiką – užtenka akimirksniu pažvelgti į žmogaus riešą ar kaklą.

Pastaruoju metu kai kurie žmonės sveikatos duomenis išsitatuiruoja – tačiau dažniausiai medikai pirmiausia tikrina papuošalus, o ne odą. Svarbu suprasti, jog nuo to, ar turėsite medicininę tatuiruotę, priklauso mažai – specialistai, neradę jokių ženklų, laikysis standartinių procedūrų.

Informacijos apie ligas ir vaistus svarba

Pirmiausia ant apyrankės ar kortelės turėtų būti nurodomi gyvybei pavojingi sutrikimai – pavyzdžiui, širdies liga, epilepsija, sunki alergija (ypač tokia, kuri gali sukelti anafilaksiją). Taip pat būtina pažymėti, jeigu turite galiojantį DNR dokumentą.

Nereikėtų įrašyti nereikšmingų alergijų ar vaistų, kurie nėra gyvybiškai svarbūs – tai gali tik suklaidinti arba atimti brangių sekundžių, kai svarbiausia gelbėti gyvybę.

Vaistai šaldytuve

Šaldytuve medikai tikisi rasti svarbių vaistų, kurie laikomi šaltai – pavyzdžiui, insulino. Tai gali padėti paaiškinti, kodėl žmogus yra be sąmonės ar susipainiojęs, jei serga diabetu. Tačiau nereikėtų pasikliauti vien šaldytuvu – medikai čia žvelgia tik tada, kai ieško akivaizdžių užuominų apie ligas ar vartojamus vaistus.

Laukų durų ir „Gyvybės buteliuko“ programos

Vietovėse, kur taikomos įvairios programos, pavyzdžiui, „Gyvybės buteliukas“, žmonės ant laukujų durų klijuoja specialius lipdukus, rodančius, kad šaldytuve yra talpyklėlė su svarbia sveikatos informacija. Tai aktyviai padeda gelbėtojams greitai atrasti pagrindinius duomenis ir veikti efektyviau, jei pacientas nebegali bendrauti.

Medicininė informacija piniginėje ar rankinėje

Specialios kortelės su svarbiausiais duomenimis gali būti naudingos gydytojams ligoninėje, bet namuose jos dažnai būna ne pagrindinis skubios pagalbos šaltinis. Visgi papildomai tokį lapelį verta turėti – jeigu būsite nugabenti į gydymo įstaigą, reikalingą informaciją darbuotojai galės rasti greitai.

Išmanieji telefonai ir skubios pagalbos kontaktai

Šiuolaikiniai telefonai leidžia pažymėti artimą asmenį su užrašu „ICE“ („in case of emergency“ – skubios pagalbos atveju). Prie artimo žmogaus vardo užtenka pridėti raidžių ICE ir nurodyti jų santykį su jumis (pvz., ICE – žmona). Vis dėlto nelikite pernelyg ramūs – daugelis medikų per patį įvykį retai ieško informacijos telefone, dažniau juo pasinaudojama jau gydymo įstaigoje.

Ką verta žinoti ir kaip pasiruošti

Nors negalima užtikrinti, kad medikai visuomet ras jūsų paliktą informaciją, verta ją laikyti keliose vietose. Geriausia – šalia vartojamų vaistų, ant durų ar su savimi.

Parenkite aiškų, lengvai skaitomą sąrašą, kuriame būtų:

• jūsų vardas ir pavardė;
• gimimo data;
• šiuo metu vartojami vaistai;
• svarbios alergijos (ypač tos, kurios pavojingos gyvybei, ar alergijos medžiagoms, naudojamoms medicinoje, pvz., lateksui);
• lėtinių ligų pavadinimai (diabetas, širdies ligos, padidėjęs kraujospūdis, epilepsija ir pan.);
• pagrindinių artimųjų kontaktai ir telefono numeriai.

Asmens kodo ar kitų jautrių asmens duomenų nurodyti nereikia – to gelbėtojams neprireiks, bet kiltų saugumo rizika.

Vieningo informacijos laikymo standarto nėra

Kur laikyti informaciją – griežtos taisyklės nėra. Avarinės situacijos dažnai būna chaotiškos, todėl naudingiausia turėti svarbią informaciją keliose vietose. Taip didėja tikimybė, kad medikai ją greitai suras ir galės optimaliai suteikti pagalbą.

Galiausiai, nors apie medikų prieigą prie asmeninės sveikatos informacijos kalbama dažnai, svarbiausias dalykas kritiniu momentu yra tai, ar galima greitai sužinoti apie gyvybei pavojingas ligas, ypatingas būkles (pavyzdžiui, epilepsiją), bei ar turite galiojantį dokumentą dėl reanimacijos nesutikimo. Visi kiti duomenys svarbūs, bet pirmiausia – aiškus ir lengvai aptinkamas būtiniausių faktų sąrašas.