Kviečių vartojimo problema sergant dirgliosios žarnos sindromu

Mityba žmonėms, turintiems žarnyno sutrikimų, tokių kaip dirgliosios žarnos sindromas (DŽS), gali tapti tikru iššūkiu – ypač kai nuolat girdime prieštaringus mitybos patarimus. Viena dažniausių diskusijų temų šiandien – kviečiai ir jų poveikis mūsų sveikatai.

Kviečiai mūsų kasdienėje mityboje

Kviečių produkto galime rasti beveik kiekviename šiuolaikinio žmogaus racione – ne tik duonoje, sausainiuose ar makaronuose, bet ir įvairiausiuose padažuose, sriubose ar net ledų sudėtyje. Tačiau ar tikrai kviečiai visiems vienodai naudingi?

Glitimas ir žarnyno reakcijos

Kviečiuose ir kituose grūduose – rugiuose, miežiuose, alaus mielėse – yra baltymas glitimas. Visame pasaulyje apie 5% žmonių susiduria su sutrikimais, susijusiais su glitimu: dažniausiai tai celiakija, kviečių alergija arba neceliakinis jautrumas glitimui (dažnai vadinamas ir neceliakiniu jautrumu kviečiams).

Celiakija – tai autoimuninis sutrikimas, kai organizmas pradeda pulti žarnyno ląsteles, patekus glitimui. O kviečių alergija pasireiškia įprastine alergine reakcija, kurią sukelia tam tikros kviečiuose esančios medžiagos. Abi šias būkles sukelia imuniteto atsakas. Naujesnė diagnozė – neceliakinis jautrumas glitimui – apibūdina žmones su įvairiais virškinimo ar kitais simptomais, atsirandančiais suvalgius kviečių ar glitimo turinčių produktų, tačiau neturint diagnozuotos celiakijos ar alergijos.

Glitimas ar vis dėlto FODMAP?

Vis dėlto kviečiai gali būti problemiški ne tik dėl glitimo. Jie taip pat turi angliavandenio fruktano, priskiriamo vadinamiesiems FODMAP – lengvai fermentuojamiems angliavandeniams.

Fruktanas sukelia žarnyne didesnį skysčių kaupimąsi ir skatina žarnyno bakterijų fermentaciją, dėl to didėja dujų kiekis. Tai siejama su pilvo pūtimu, spazmais, viduriavimu ar užkietėjimu, būdingais DŽS simptomais. Dalis mokslininkų mano, kad kai kurių žmonių įvardijamas „glitimo netoleravimas“ iš tiesų gali būti jautrumas fruktanui. Yra duomenų, kad sumažinus FODMAP kiekį racione, sumenksta ir nemalonūs simptomai.

Ar verta atsisakyti kviečių?

Kai kalbame apie kviečius ir jų poveikį ne tik skrandžiui, bet ir visam organizmui, nuomonės išsiskiria. Didžioji dalis šiuolaikinio racione esančių kviečių yra perdirbta – pašalinamos sėlenos ir gemalas, lieka tik rafinuotas grūdo branduolys. Toks maistas, kartu su kitais rafinuotais angliavandeniais, siejamas su didėjančiu nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis ar diabeto paplitimu.

Kita vertus, pilno grūdo produktai laikomi svarbia sveikos mitybos dalimi dėl vertingų skaidulų, vitaminų bei mineralų. Kai kurie specialistai pabrėžia, kad pilno grūdo vartojimas siejamas su mažesne lėtinių ligų rizika.

Yra ir tokių, kurie teigia, kad grūdai žmogaus mityboje atsirado palyginti neseniai, todėl mūsų kūnas ne visuomet tvarkosi su jų virškinimu. Grūdų atsisakymą propaguojančios dietos teigia, kad šias medžiagas visiškai galima kompensuoti vartojant įvairų augalinį ir gyvūninį maistą.

Kaip pasirinkti – ar valgyti kviečius?

Kviečių poveikis DŽS ir bendrai savijautai nėra vienareikšmis. Dauguma virškinimo sutrikimų specialistų sutaria: nors yra dalis žmonių, kuriems kviečiai sukelia simptomų, didžioji jų dalis vartoja kviečius be reikšmingų problemų. Taigi sprendimas priklauso nuo individualių pastebėjimų ir sveikatos būklės.

Jei įtariate, kad kviečiai ar glitimas gali bloginti jūsų savijautą, gastroenterologai rekomenduoja pirmiausia atlikti celiakijos tyrimą, o tik po to, su gydytojo priežiūra, pabandyti eliminacinę dietą. Tik šitaip galima objektyviai įvertinti, ar būtent kviečiai sukelia jūsų simptomus.

Apibendrinimas

Svarbu atminti, kad kiekvieno žmogaus reakcija į kviečius ar jų produktus gali būti unikali. Galutinis sprendimas dėl kviečių vietos jūsų mityboje turėtų būti priimtas pasitarus su gydytoju ir stebint individualią organizmo reakciją.