Lėlių terapijos privalumai ir trūkumai demencijos atveju

Dėl demencijos ar kitų ligų sergantiems suaugusiems asmenims lėlės gali tapti ne tik žaislu, bet ir terapine priemone, kuri padeda sumažinti nerimą, sužadina teigiamas emocijas ir pagerina kasdienę savijautą. Lėlių terapija dažnai rekomenduojama žmonėms, sergantiems vidutinės ar vėlyvos stadijos demencija, kai įprasti būdai bendrauti ar užimti tampa vis sudėtingesni.

Kaip veikia lėlių terapija

Lėlės naudojamos kaip alternatyvus būdas užmegzti ryšį, atitraukti nuo nemalonių emocijų ar sutelkti dėmesį į mielus, ramius dalykus. Tiek specialistai, tiek artimieji dažnai pastebi, kad apgaubus lėlę rankomis ar ją prižiūrint, žmogus nusiramina, dažniau šypsosi, tampa malonesnis ir rečiau pasireiškia sudėtingas elgesys.

Pastebėta, jog rūpinimasis lėle suteikia žmogui užimtumo jausmą, primena turėtą tėvystės ar motinystės vaidmenį ir gali vėl pabudinti savarankiškumo potyrį. Tai padeda žmogui įsitraukti į kasdienybę kaip aktyviam dalyviui, o ne tik besigalinčiam pasyviai priimti aplinkinių pagalbą.

Netikėti privalumai

• Lėlių terapija yra nemedikamentinis būdas mažinti įtampą, užkirsti kelią susierzinimui ar kitoms emocinėms reakcijoms.
• Laikant lėlę dažnai lengviau atlikti kasdienes priežiūros procedūras – žmogus būna atitrauktas, ramus.
• Didžioji dalis šios terapijos praktikų taikomos moterims, tačiau jos naudingos visiems, kurie ieško nusiraminimo ar prasmingos veiklos.

Etiniai ginčai ir rūpesčiai

Nors nemažai globėjų ir prižiūrinčių asmenų džiaugiasi lėlių terapijos rezultatais, vis dar kyla diskusijų dėl jos taikymo.

Žmogaus orumo klausimai

Viena iš dažniausiai pasitaikančių abejonių – ar teisinga suaugusiam žmogui, sergančiam demencija, duoti lėlę. Primenama, kad tokie žmonės – ne vaikai, tad neturėtume jų infantilizuoti ar menkinti. Tai ypač aktualu, kai aplinkiniai stebėdami žmogų su lėle gali pradėti elgtis globėjiškai, tarsi su mažu vaiku.

Gerbiant kiekvieno žmogaus patirtį ir gyvenimo istoriją, rūpinimasis orumu ir pagarba išlieka svarbiausias prioritetas nepriklausomai nuo to, ar naudojama lėlė, ar ne.

Artimųjų reakcija

Dar viena sritis – artimųjų požiūris. Kartais, kai lėlė pacientui pateikiama be šeimos žinios, jiems gali būti šokas pamačius artimąjį apkabinus lėlę. Šeima gali išsigąsti, kad jų artimasis nebevertinamas kaip suaugęs, ir sąmoningai pastebėti progresuojančias ligos apraiškas.

Siekiant sumažinti nesusipratimų riziką, globos įstaigoms rekomenduojama pasirinkus šį būdą prieš tai pasikalbėti su atsakingais šeimos nariais, paaiškinti sumanymą ir išgirsti jų nuomonę.

Praktinės lėlių terapijos detalės

Tik pradėjus taikyti lėlių terapiją iškyla nemažai kasdienių iššūkių: kaip lėlę pateikti, kaip išvengti painiavos dėl lėlių savininkystės, kaip elgtis, jei lėlė pasimeta ar sugenda. Svarbu numatyti galimybę turėti atsarginę lėlę – taip nebus sukeltas papildomas stresas, jei pagrindinė netikėtai išnyks, o darbuotojai žinos, kaip padėti žmogui „palikti” lėlę trumpam, kai reikia užsiimti kita veikla.

Taip pat vertinga pasirinkti lėlę su atviromis akimis, kad žmogus nepradėtų manyti, jog „kūdikis užmigo” ar net „mirė” – tai gali sukelti bereikalingus išgyvenimus.

Ar tai nėra klaidinimas?

Kai kurie specialistai kelia klausimą, ar lėlių terapija nėra apgaulė senyvo amžiaus žmogui. Tikslas – etikos klausimus spręsti jautriai ir vengti tiesiogiai meluoti. Dažniausiai demencija sergantys žmonės nesiklausia, ar lėlė tikra. Jeigu kyla klausimų – geriau ieškoti galimybės pratęsti pokalbį apie jų pačių vaikų auginimo patirtis. Tokiose situacijose puikiai praverčia validacijos ar prisiminimų terapija.

Tyrimai ir įrodymai

Ne viena mokslinė studija analizavo lėlių terapijos įtaką žmonėms, sergantiems demencija. Rezultatai atskleidė ne vieną privalumą:

• Mažiau blaškaus nerimo
• Mažesnis susierzinimas
• Geresnė nuotaika ir didesnis džiaugsmas
• Aktyvesnis socialinis bendravimas
• Didesnis fizinis aktyvumas
• Lengvesnis bendradarbiavimas priežiūros metu
• Mažėjo neigiami žodiniai pasisakymai
• Rečiau pasireikšdavo klajojimo ar obsesinės elgesio apraiškos
• Pagerėjo apetitas

Vienoje iš studijų, kurioje stebėta 51 asmuo, sergantis demencija, pastebėta, kad lėlių terapija sumažino ne tik blogos nuotaikos epizodus, bet ir klajojimo, agresijos ar pasikartojančių minčių dažnumą.

Nors kai kurios apžvalgos akcentuoja, kad tyrimų vis dar nepakanka, išlieka nemažai įrodymų apie lėlių terapijos naudą ir jos teigiamą poveikį be papildomų vaistų.

Kodėl ši terapija gali būti veiksminga?

Lėlė leidžia žmogui išgyventi rūpestį, šilumą ir užimtumą – emocijas, glaudžiai susijusias su prasmingu gyvenimu. Rūpinantis lėle, žmogus vėl atranda ryšį su savo praeitimi ir praeities vaidmenimis, tampa aktyvesniu kasdienio bendravimo dalyviu.

Rekomendacijos taikant lėlių terapiją

• Sekite žmogaus poreikius: jei jam rūpintis lėle patinka – netrukdykite; jei nenori – nesiūlykite per prievartą.
• Būkite pasirengę, kad vienaip tinka vienam žmogui, kitaip – kitam. Jei lėlė kelia ne ramybę, o papildomą įtampą, verčiau ieškokite kitų būdų padėti.
• Leiskite žmogui pačiam nuspręsti, kaip įvardyti lėlę: vienam tai bus lėlė, kitam – jos ar jo „kūdikis”.
• Kai įmanoma, skatinkite bendravimą su vaikais – tokios patirtys naudingos abiem pusėms.

Lėlių terapija – dar ne iki galo ištyrinėta sritis, tačiau jau dabar matyti, kad ji gali padėti kurti jaukesnę kasdienybę žmonėms, sergantiems demencija, ir nebūti susijusi su jokiais vaistų šalutiniais poveikiais. Ji vertinama kaip galimas būdas gerinti emocinę būseną, mažinti nerimą, skatinti socialumą ir stiprinti gyvenimo kokybę.