Lynch sindromas: svarbiausia informacija

Kai kuriuose gydymo įstaigose po operacijos pašalinti navikų audiniai yra saugomi kelerius metus. Prireikus, šie mėginiai gali būti ištirti ir vėliau, jei atsiranda poreikis išsiaiškinti paveldimo vėžio riziką.

Genetinio tyrimo svarba

Jei jūsų šeimoje nustatytas Liunčo sindromas arba manote, kad pats esate rizikos grupėje, galima atlikti genetinį tyrimą. Tokiam tyrimui reikalingas nedidelis kraujo mėginys. Šis tyrimas gali padėti nustatyti, ar turite genų pokyčių, siejamų su šiuo sindromu.

Be to, gydytojas gali jus nukreipti pas genetinį konsultantą. Konsultacijos metu gausite išsamią informaciją apie paveldimumo ypatumus, galimus genetinius pokyčius ir jų įtaką vėžio rizikai. Konsultantas taip pat paaiškins, koks yra tikimybė šį mutavusį geną perduoti savo vaikams, ir aptars prevencijos ar sekimo galimybes.

Ką reikia žinoti apie genetinio tyrimo rezultatus

• Sužinosite, kaip Liunčo sindromas perduodamas šeimoje
• Jums bus išaiškinti aptikti genų pokyčiai
• Gausite informaciją, ką jie reiškia vėžio rizikai
• Bus aptarta, kaip ir kada gali būti perduodami šie pokyčiai jūsų vaikams
• Aptarsite ankstyvosios vėžio prevencijos galimybes

Net jei genetinis tyrimas rodo Liunčo sindromą, tai dar nereiškia, kad būtinai susirgsite vėžiu. Tačiau rizika žymiai didesnė, todėl tikslinga aptarti tolesnius žingsnius su specialistu, kuris suteiks jums visą reikalingą informaciją ir emocinį palaikymą.

Kaip vyksta stebėjimas ir gydymas

Liunčo sindromas reikalauja nuolatinio sveikatos stebėjimo. Reguliarios apžiūros ir tyrimai leidžia užfiksuoti ankstyvus vėžio požymius bei imtis veiksmų nedelsiant. Pavyzdžiui, jei storosios žarnos vėžys nustatomas ankstyvoje stadijoje, išgijimo tikimybė siekia 90%.

Rekomenduojamas stebėjimo dažnumas priklauso nuo šeimos istorijos ir genetinių tyrimų rezultatų. Svarbu pradėti tikrintis jaunystėje, ženkliai anksčiau nei standartinė amžiaus riba:

• Kolonoskopija rekomenduojama kas 1–2 metus nuo 20–25 metų amžiaus. Kadangi polipus, kuriuos sukelia Liunčo sindromas, sunkiau pastebėti, gali prireikti aukštos rezoliucijos tyrimų ar specialių dažų naudojimo, kad būtų išryškinti net ir maži pakitimai.
• Endoskopinį skrandžio ir žarnyno tyrimą (endoskopiją) rekomenduojama atlikti kas 3–5 metus, pradedant trečiajame arba ketvirtajame dešimtmetyje. Šis tyrimas tinka abiejų lyčių asmenims.
• Moterims patariama kasmet atlikti dubens organų echoskopiją, gimdos biopsiją ar transvaginalinį ultragarsą nuo maždaug 30 metų, siekiant laiku aptikti pakitimus gimdoje ar kiaušidėse. Gali būti paskiriami ir kraujo tyrimai kepenų funkcijai įvertinti.

Dalis sergančių Liunčo sindromu pasirenka prevencinę chirurgiją – pašalinti storąją žarną, taip sumažinant riziką susirgti vėžiu ateityje. Kai kurios moterys, neplanuojančios daugiau vaikų, gali operacijos būdu pašalinti gimdą ir kiaušides.

Gyvenimo būdo patarimai sergant Liunčo sindromu

Be nuolatinių patikrų, svarbus vaidmuo tenka sveikai gyvensenai. Subalansuota mityba, kurioje gausu daržovių, vaisių ir neskaldytų grūdų, padeda sumažinti žarnyno vėžio pavojų. Aktyvus judėjimas, normalus kūno svoris bei saikingas alkoholio vartojimas taip pat naudingi sveikatai.

Tyrimai rodo, kad kasdien vartojama aspirino dozė mažiausiai dvejus metus gali sumažinti Liunčo sindromui būdingo vėžio riziką. Tačiau dėl tinkamiausios dozės ir vartojimo trukmės vis dar atliekama daugiau mokslinių tyrimų.