Lytinių organų pūslelinė : simptomai ir priežastys

Lytinių organų pūslelinė yra dažna lytiškai plintanti infekcija, kurią sukelia herpes simplex virusas (HSV). Infekcija dažniausiai plinta per odos kontaktą lytinių santykių metu.

Kai kurie žmonės, užsikrėtę šiuo virusu, gali nejausti jokių simptomų arba turėti labai silpnus požymius, tačiau vis tiek gali perduoti infekciją kitiems. Kitiems žmonėms gali pasireikšti skausmas, niežėjimas ir opos lytinių organų, išangės ar burnos srityje.

Šios infekcijos visiškai išgydyti neįmanoma. Simptomai dažnai kartojasi po pirmojo ligos protrūkio. Vaistai gali padėti sumažinti simptomus ir sumažinti užkrėtimo riziką. Prezervatyvų naudojimas gali sumažinti infekcijos plitimo galimybę.

Lytinių organų pūslelinės simptomai

Dauguma užsikrėtusiųjų HSV nežino, kad yra infekuoti, nes simptomai gali būti nežymūs arba visiškai nepasirodyti.

Pirmieji požymiai dažniausiai pasireiškia praėjus 2-12 dienų po užsikrėtimo. Jie gali būti šie:

• Skausmas ar niežulys lytinių organų srityje
• Nedideli gumbeliai arba pūslės lytinių organų, išangės ar burnos srityje
• Skausmingos opos, atsirandančios, kai pūslės pratrūksta ir pradeda tekėti skystis ar kraujas
• Šašai, kurie susiformuoja opoms gyjant
• Skausmingas šlapinimasis
• Išskyros iš šlaplės (kanalo, per kurį pašalinamas šlapimas)
• Makšties išskyros

Per pirmąjį ligos protrūkį gali pasireikšti ir į gripą panašūs simptomai, pavyzdžiui:

• Karščiavimas
• Galvos skausmas
• Kūno skausmai
• Patinę limfmazgiai kirkšnyse

Skirtingos simptomų vietos

Opos atsiranda tose vietose, kur infekcija pateko į organizmą. Infekciją galima išplatinti, palietus pūslelę ir vėliau paliečiant kitą kūno vietą, pavyzdžiui, pirštus ar akis.

Pūslelės gali susiformuoti ant ar viduje:

• Sėdmenų
• Šlaunų
• Tiesiosios žarnos
• Išangės
• Burnos
• Šlaplės
• Vulvos
• Makšties
• Gimdos kaklelio
• Varpos
• Kapšelio

Pasikartojantys ligos protrūkiai

Po pirmojo ligos epizodo simptomai dažnai pasikartoja. Tokie pasikartojimai vadinami recidyvais arba pakartotiniais epizodais.

Kaip dažnai jie pasireiškia, gali labai skirtis. Pirmus metus po užsikrėtimo protrūkiai būna dažnesni, tačiau laikui bėgant jie tampa retesni. Pasikartojantys simptomai dažniausiai būna lengvesni ir trumpiau trunkantys nei pirmą kartą.

Prieš pasirodant naujam protrūkiui, gali būti jaučiami įspėjamieji požymiai – vadinami prodrominiais simptomais:

• Skausmas lytinių organų srityje
• Dilgčiojimas arba staigus skausmas kojose, klubų ar sėdmenų srityje

Kada kreiptis į gydytoją

Jei įtariate, kad galite sirgti lytinių organų pūsleline ar kita lytiškai plintančia infekcija, turėtumėte pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.

Kas sukelia lytinių organų pūslelinę?

Lytinių organų pūslelinę sukelia du herpes simplex viruso tipai – HSV-2 ir HSV-1. Užsikrėtę žmonės gali perduoti virusą net tada, kai nėra matomų simptomų.

HSV-2

HSV-2 yra dažniausia lytinių organų pūslelinės priežastis. Virusas gali būti randamas:

• Pūslelėse, opose ar iš jų tekančiame skystyje
• Drėgnoje burnos gleivinėje ar išskyrose
• Drėgnoje makšties ar tiesiosios žarnos gleivinėje

Infekcija perduodama per lytinius santykius.

HSV-1

HSV-1 dažniausiai sukelia peršalimo pūslelines arba karštinines pūsles. Šiuo virusu dažnai užsikrečiama dar vaikystėje per artimą odos kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu.

Žmogus, turintis HSV-1 burnos gleivinėje, gali perduoti virusą partnerio lytinių organų sričiai oralinio sekso metu. Tokiu atveju atsiranda lytinių organų pūslelinė.

Pakartotiniai ligos protrūkiai, kuriuos sukelia HSV-1, dažniausiai būna retesni nei tie, kuriuos sukelia HSV-2.

Nei HSV-1, nei HSV-2 ilgai neišlieka gyvybingi kambario temperatūroje. Dėl šios priežasties virusas retai perduodamas per paviršius, pavyzdžiui, čiaupo rankenėlę ar rankšluostį. Tačiau jis gali plisti bučiuojantis arba dalijantis gėrimų stiklinėmis ar valgymo įrankiais.

Rizikos veiksniai

Didesnę riziką užsikrėsti lytinių organų pūsleline turi žmonės, kurie:

• Turėjo lytinių santykių be apsaugos priemonių. Lytinių organų kontaktas vaginalinio, oralinio ar analinio sekso metu padidina infekcijos tikimybę. Prezervatyvai ir specialios apsaugos priemonės, tokios kaip dantų plėvelės, gali sumažinti riziką, tačiau jų naudojimas negarantuoja visiškos apsaugos.
• Turėjo lytinių santykių su keliais partneriais. Kuo daugiau lytinių partnerių, tuo didesnė užsikrėtimo tikimybė. Daugelis žmonių, turinčių lytinių organų pūslelinę, gali nežinoti, kad yra užsikrėtę.
• Turi partnerį, kuris serga lytinių organų pūsleline, bet nevartoja vaistų. Nors šios infekcijos išgydyti neįmanoma, tam tikri vaistai gali sumažinti protrūkių dažnumą ir sumažinti viruso perdavimo tikimybę.
• Priklauso didesnės rizikos grupėms. Dažniau lytinių organų pūslelinė diagnozuojama moterims, asmenims, kurie jau sirgo kitomis lytiškai plintančiomis ligomis, vyresnio amžiaus žmonėms, tam tikrų etninių grupių atstovams bei vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais. Tokiems žmonėms gali būti naudinga pasikonsultuoti su gydytoju dėl individualios rizikos.

Komplikacijos

Negydoma lytinių organų pūslelinė gali sukelti įvairių komplikacijų:

• Kitos lytiškai plintančios infekcijos. Lytinių organų opos padidina riziką perduoti arba užsikrėsti kitomis lytiškai plintančiomis infekcijomis, įskaitant ŽIV.
• Infekcija naujagimiui. Virusas gali būti perduotas kūdikiui gimdymo metu. Rečiau jis perduodamas nėštumo metu arba per artimą kontaktą po gimimo. Naujagimiai, užsikrėtę HSV, gali sirgti rimtomis vidaus organų ar nervų sistemos infekcijomis. Net ir gydant, tokie kūdikiai turi didelę vystymosi sutrikimų ir fizinių sveikatos problemų riziką, o kai kuriais atvejais infekcija gali baigtis mirtimi.
• Vidinių organų uždegimas. HSV infekcija gali sukelti lytinių ir šlapimo organų uždegimus, pažeisdama šlapimtakį, tiesiąją žarną, makštį, gimdos kaklelį ir gimdą.
• Pirštų infekcija. Virusas gali patekti per odos įtrūkimus ir sukelti pirštų infekciją, vadinamą herpetiniu panaricijumi, kuris pasireiškia spalvos pakitimais, patinimu ir skausmingomis opomis.
• Akių infekcija. HSV gali užkrėsti akis, sukeldamas skausmą, opas, regėjimo sutrikimus ar net aklumą.
• Smegenų uždegimas. Retais atvejais HSV gali sukelti smegenų uždegimą (encefalitą), kuris gali būti pavojingas gyvybei.
• Vidaus organų infekcija. HSV gali patekti į kraują ir sukelti vidaus organų infekcijas, tačiau tai nutinka labai retai.