Malabsorbcija ir dirgliosios žarnos sindromas

Turint dirgliosios žarnos sindromą (DŽS), natūralu susimąstyti, ar virškinimo sistema tikrai pasisavina visas reikalingas medžiagas iš maisto. Kartais kyla abejonių – galbūt organizmas dėl to ilgainiui nukenčia? Pabandykime paaiškinti, kaip siejasi maistinių medžiagų pasisavinimo sutrikimai ir DŽS, ir ką verta žinoti šia tema.

Kas yra pasisavinimo sutrikimas?

Pirmiausia svarbu suprasti, ką reiškia maistinių medžiagų pasisavinimas. Tai – pagrindinė virškinimo proceso užduotis. Nors tam tikros medžiagos įsisavinamos skrandyje, didžioji dalis baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralų suskaldomi ir pasisavinami būtent plonojoje žarnoje. Kad į organizmą patektų, šios medžiagos turi būti suskaidytos į pakankamai mažas daleles, kad galėtų patekti į kraują.

Kai šiame procese kyla trikdžių ir plonoji žarna negali pilnai įsisavinti maisto komponentų, kalbama apie pasisavinimo sutrikimą.

Pasisavinimo sindromas: kas tai?

Pasisavinimo sindromas – būklė, kai organizmui tampa sudėtinga iš maisto gauti reikalingų medžiagų. Tokia situacija gali smarkiai paveikti sveikatą, nes trūksta svarbių vitaminų, baltymų, riebalų bei mineralų.

Yra daug ligų, galinčių iššaukti šį sindromą. Dažniausios iš jų:

• Celiakija
• Lėtinis pankreatitas
• Krono liga
• Trumpų žarnų sindromas
• Bakterijų perteklius plonojoje žarnoje
• Whipple’o liga

Kaip atpažinti pasisavinimo sutrikimą?

Nepakankamas maisto medžiagų pasisavinimas dažniausiai pasireiškia šiais požymiais:

• Vidurių pūtimas ir dujos
• Viduriavimas
• Vaikams – augimo sutrikimai
• Riebios, plaukiojančios išmatos
• Raumenų masės mažėjimas
• Nepageidaujamas svorio kritimas

Pasisavinimo problemos ir DŽS

Tam tikri pasisavinimo sutrikimo simptomai gali būti labai panašūs į DŽS požymius. Vis dėlto gera žinia ta, kad DŽS dažniausiai nesukelia rimtų maistinių medžiagų trūkumo problemų. Tačiau kai kurioms pasisavinimo bėdoms būdingi DŽS simptomai. Pavyzdžiui, nevisiškai pasisavinami angliavandeniai gali skatinti žarnyne vykstančius procesus, kurie sukelia būdingus DŽS simptomus.

Šiai grupei priklauso keletas svarbių angliavandenių:

• Fruktozė: Šis angliavandenis aptinkamas meduje, daugumoje vaisių ir fasuotuose produktuose, ypač ten, kur naudojamas daug fruktozės turintis sirupas. Jeigu po tokių produktų pablogėja pojūčiai, gali būti, kad organizmas fruktozės nepasisavina visai efektyviai.
• Laktozė: Tai pieno produktų cukrus. Jeigu trūksta fermento laktazės, laktozė lieka neperdirbta, ir sukelia nemalonių virškinimo simptomų.
• Cukraus alkoholiai: Į šią grupę patenka manitolis ir sorbitolis, kurie randami kai kuriuose vaisiuose, daržovėse, saldikliuose.
• Fruktanai ir galaktanai: Fruktanų yra kviečiuose, česnakuose ir svogūnuose, o galaktanų – ankštiniuose augaluose. Įdomu tai, kad visi žmonės neturi fermentų šioms medžiagoms skaidyti, todėl jos pasiekia storąją žarną ir maitina žarnyno bakterijas, o toks procesas daugeliui gali būti net naudingas sveikatai.

Tulžies rūgščių pasisavinimo sutrikimai

Kita pasisavinimo sutrikimų rūšis susijusi ne su maistinėmis medžiagomis, o su tulžies rūgštimis. Šios medžiagos išskiriamos iš tulžies pūslės, kad padėtų virškinti riebalus. Jeigu tulžies rūgštys nėra tinkamai pasisavinamos plonojoje žarnoje ir patenka į storąją žarną, jos gali išprovokuoti tam tikrus DŽS simptomus, dažniausiai susijusius su viduriavimu.

Ką daryti, jei įtariate pasisavinimo sutrikimą?

• Kreipkitės į gydytoją. Tik specialistas gali objektyviai įvertinti jūsų būklę, paskirti reikalingus tyrimus ir rasti tikrąją negalavimų priežastį.
• Veskite mitybos dienoraštį. Užsirašinėkite, ką valgote ir kokius simptomus pastebite. Tai padės įžvelgti dėsningumus – galbūt konkreti maisto grupė sukelia nepageidaujamų reakcijų.
• Išbandykite eliminacinę dietą. Jei įtariate tam tikrų medžiagų netoleravimą, galite kurį laiką jų atsisakyti ir stebėti, ar sumažėja simptomai. Tai padės gydytojui tiksliau nustatyti diagnozę.